Valstybės saugumo departamentas (VSD) Seimui trečiadienį pateikė anaiptol ne tas pažymas, kurių atskiru nutarimu yra paprašęs Seimas, rašo portalas "DELFI".
VSD nutylėjo, kad pateikė jau anksčiau Seimo komitetui pateiktas, o ne tas, kurių prašo Seimas ir kurios iki šiol nebuvo pateiktos. Kaip rašoma Seimo valdybai adresuotame VSD vadovo pareigas Arvydo Pociaus paaiškinime, VSD dar vykstant Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) tyrimui buvo pateikęs analitines pažymas dėl UAB „Dujotekana“ veiklos, dėl Kauno termofikacinės elektrinės privatizavimo ir veiklos, taip pat dėl verslo grupių įtakos.
Taip pat, anot A.Pociaus, komitetui tyrimo metu buvo pateikti ir „kai kurie kiti VSD dokumentai, kuriuose yra tiksliai, nurodant asmenų pavardes ir užimamas pareigas, įvardyti verslo grupių ryšiai ir tų ryšių pobūdis su konkrečiais atskirais politikais, aukšto rango buvusiais bei esamais valstybės tarnautojais“.
Būtent šias anksčiau komitetui teiktas pažymas, o ne tas, kurių prašo ir nėra gavęs Seimas VSD trečiadienį ir pateikė parlamento valdybai.
„Aukščiau minėtąsias VSD pažymas bei raštus pakartotinai teikiame Seimo valdybai, nes jos neatspindėtos parlamentinio tyrimo išvadose, todėl galimai nebuvo vertintos“, - rašo A.Pocius ir atsikerta į Seimo NSGK išvadose nurodomas prielaidas, jog neskaidriais ryšiais su verslo bendrovėmis gali būti užvaldytas ir VSD.
„Nors esame apie tai jau kartą informavę NSGK, pakartotinai teigiame, kad VSD neturi jokios informacijos nei apie neteisėtus kokių nors verslo grupių kontaktus su dabartiniais departamento darbuotojais, nei apie galimą departamento pareigūnų paramą kokioms nors verslo grupėms, realizuojant jų interesus“, - rašoma A.Pociaus rašte,
„Aš, VSD vadovas, iš pradžių komitetui iš tiesų žadėjau pateikti šias vadinamasias „analitines pažymas“. Tačiau po to, kai išsamiai susipažinau su jų turiniu, ši informacija, kurią komitetas visiškai nepagrįstai vadina „analitinėmis pažymomis“, jam pateikta nebuvo. Mano kaip departamento vadovo įsitikinimu, šiuose raštuose buvo visiškai nekritiškai pristatyti vieno departamento darbuotojo įspūdžiai iš slaptos telefoninių pokalbių kontrolės, nesiremta papildomais informacijos šaltiniais, kai kurie faktai galimai sąmoningai išgalvoti, o politiniai, ekonominiai bei instituciniai procesai, vykstantys atskirose valstybėse, suvokti pernelyg primityviai“, - aiškina A.Pocius.
Anot VSD vado, „jei keletas komitetui liudijusių pareigūnų šią informaciją apibūdino kaip „analitines pažymas“, tai dar nereiškia, kad jos iš tikrųjų yra analitiniai, deramos kokybės bei objektyvumo raštai, kuriuos VSD gali teikti išorės vartotojams“.
Be to, VSD direktorius primena, jog VSD sudaryta „kompetentinga vidinė komisija“, kuriai vadovavo VSD direktoriaus pavaduotojas Andrius Tekorius, vieningai pripažino, kad dalis šiuose raštuose esančių teiginių neatitinka bylose esančių duomenų.
Minėta komisija nustatė, kad minėti raštai „yra VSD vidiniai dokumentai, parengti remiantis nepatikrinta operatyvine informacija, kuri yra tikrintina ir tikslintina, todėl neskirti kitoms valstybės institucijoms ar valstybės pareigūnams“. A.Pocius šiuo atveju dar kartą mini, jog tokios informacijos pateikimas pažeistų Operatyvinės veiklos įstatymo nuostatas.
VSD vadovo aiškinimu, ant visų minėtų pažymų buvo uždėtos VSD vadovybės rezoliucijos patikrinti pateiktą informaciją ir toliau tirti.
A.Pocius remiai ir Konstitucinio Teismo praėjusių metų lapkritį priimtu sprendimu ir cituoja jo nuostatą, kad „Seimas negali pavesti Seimo laikinėjai tyrimo komisijai ištirti tokių dalykų, kuriems ištirti būtų reikalinga tik operatyvinio ar kitokio tyrimo medžiaga, o jos atskleidimas galėtų pakenkti ikiteisminiam, operatyviam ar kitokiam tyrimui“.
„VSD gerbia Seimo konstitucinę priedermę atstovauti žmonėms, tačiau negali pateikti nebaigtų operatyvinių bylų dokumentų, nes tai iš esmės pakenktų departamento vykdomiems tyrimams ir galimai pažeistų tam tikrų asmenų nekaltumo prezumpciją. Tačiau departamentas pasirengęs bet kokią turimą, įskaitant ir operatyvinę, informaciją perduoti Generalinei prokuratūrai, jeigu į pastarąją būtų kreiptasi dėl papildomo teisinio įvertinimo, ar departamento disponuojama ir numanomai Seimo prašoma pateikti informacija leidžia, ar ne daryti išvadas apie aukštų valstybės pareigūnų bei politikų korupciją“, - teigia A.Pocius.
Pasak jo, Generalinė prokuratūra galėtų nuspręsti, ar šios informacijos pagrindu būtų galima pradėti atitinkamus ikiteisminius tyrimus.
