VSD pažymoje teigiama, kad tuometinis „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis su Tomu Dapkumi, kurį VSD įvardija kaip tarpininką, domėjosi paskyrimais teismuose, kontaktuoja su teismų vadovais, aptaria teisėjų kandidatūras.
O paveikiant teisėsaugos institucijas, be R. Kurlianskio ir T. Dapkaus, kaip pagrindiniai veikėjai įvardijami net LNK generalinė direktorė Zita Sarakienė bei tuometinė naujienų portalo „Alfa“ vyriausioji redaktorė Gabrielė Vasiliauskaitė.
Siekė turėti savus teisėjus
„MG vadovai ir jų tarpininkas T. Dapkus itin aktyviai siekė užmegzti artimų pažinčių tinklą ne tik politikų ar įtakingų pareigūnų, bet ir aukšto rango teisėjų tarpe. Kai kuriais atvejais jiems tiesiog pavyko užmegzti pažintis, kitais – palaikyti nuolatinius abipusiai naudingus ryšius“, - rašoma VSD pažymoje.
Kaip pavyzdį VSD pateikia 2008-ųjų galimus pokyčius Kauno apygardos teisme, kai buvo svarstoma surinkti neigiamos informacijos apie kandidatus į teismo pirmininkus.
Naudodamasis pažintimis politikų tarpe, T. Dapkus siekė paveikti atstovus Seime kai buvo svarstomas teismo pirmininko paskyrimas.
Prokurorai dirbo „MG Baltic“ koncernui
Pasak VSD, MG atstovai nuolat rinko informaciją apie pokyčius teisėsaugos institucijose, pirmiausia Generalinėje prokuratūroje. Koncerno atstovai nuolat organizavo susitikimus su prokuratūros atstovais, palaikė kontaktus su Vilniaus ir Kauno apygardų prokurorais.
Daugiausia koncerno interesams pasitarnavę teisėsaugos atstovai vėliau buvo įdarbinti koncerne.
Be to, MG vadovai rinko, o prokurorai jiems teikė slaptą informaciją. Tarpininku įvardijamas T. Dapkus palaikė artimus ryšius su Generalinės prokuratūros prokurorais, kurie informuodavo apie situaciją prokuratūroje, padėdavo rengti informacines atakas apie neįtinkančius prokurorus.
Koncerno atstovai palaikė kontaktus ir su Kauno apygardos prokurorais, nes tuo metu buvo atliekamas tyrimas pagal A. Gureckio pareiškimą dėl lėšų grobstymo iš bendrovės „Mitnija“.
„Bendraujant su teisėsaugos atstovais, buvo taikomas tradicinis MG atstovų veikimo būdas – publikuoti ar nepublikuoti (priklausomai nuo situacijos ir santykių su atitinkamu pareigūnu) straipsnį, kuris galėtų pakenkti tolesnei pareigūno karjerai“, - teigiama VSD pažymoje.
2009 m. koncerno atstovai siekė, kad iš pareigų būtų atleisti jiems netinkantys institucijų vadovai.
