Žinių radijo laidoje „Aktualusis interviu“ kalbėjęs VSAT vadovas R. Liubajevas teigė, jog pastaroji savaitė pasieniečiams buvo gana rami, ypač lyginant su kaimyninėmis valstybėmis.
„Per visą savaitę fiksavome tik 20 neteisėto sienos kirtimo atvejų. Latvijoje per savaitę buvo užfiksuota beveik 250 atvejų, o Lenkijoje – beveik 800. Kaip matome iš statistikos, šiandien situacija yra labai stabili, taip pat nefiksuojame papildomo aktyvumo prie sienos su Baltarusija pusės. Tačiau, provokacijų galimybė išlieka gana aukšta, siena saugoma sustiprintu režimu“, – sakė pareigūnas
R. Liubajevo teigimu, padidėjęs aktyvumas kaimyninėse šalyse yra susijęs su Baltarusijos politine dienotvarke.
„Neteisėta migracija yra labai susijusi su kaimyninės valstybės intencijomis arba norais. Šiandien matome, kad Lukašenkos režimo politinėje darbotvarkėje yra norai destabilizuoti padėtį Lenkijoje, galbūt antroje vietoje yra Latvija. Viskas priklausys nuo politinės situacijos kaimyninėje valstybėje“, – teigė pareigūnas.
VSAT vado teigimu, pasieniečiai yra pasiruošę bet kokioms Baltarusijos provokacijoms prie Lietuvos sienos.
„Jeigu Lukašenkos režimas nuspręs destabilizuoti situaciją prie mūsų sienos, tikrai galės pasinaudoti migrantais ir juos nukreipti prie sienos su Lietuva. Dėl to siena saugoma sustiprintu režimu. Taip pat mes galime bet kada aktyvuoti bendradarbiavimo algoritmus, kurie yra sudaryti su mūsų partneriais – Lietuvos kariuomene, Lietuvos policija, kitomis institucijomis. Galime per labai trumpą laikotarpį dislokuoti papildomas pajėgas prie sienos. Bet šiai dienai, visos priemonės taikomos prie sienos su Baltarusija yra adekvačios situacijai“, – komentavo pareigūnas
„Wagner“ veiklos prie sienos užfiksuota nebuvo
Pasak R. Liubajevo, padidėjęs nelegaliai sieną kertančių asmenų skaičius kaimyninėse valstybėse kol kas nėra siejamas su „Wagner“ grupuotės provokacijomis.
„Kalbant apie „Wagner“ – jų buvimas prie sienos nebuvo užfiksuotas nei Lietuvoje, nei Latvijoje, nei Lenkijoje, mūsų partneriai apie tai nieko neminėjo“, – teigė pareigūnas.
Jo teigimu, pasieniečiai Lietuvoje turi visas reikalingas priemones, norint kontroliuoti padėtį pasienyje.
„Infrastruktūra prie Lietuvos sienos vis dėlto yra labai stipri, baigta diegti stebėjimo sistema, yra fizinis barjeras. Mūsų kaimynės – Latvija ir Lenkija, kol kas tokios stebėjimo sistemos neturi. Fizinis barjeras šios valstybės turi, tačiau jis ne visur pabaigtas. Visų šių priemonių visuma mums suteikia galimybę geriau kontroliuoti padėtį, reaguoti į pasikeitusią situaciją. Tai, matyt, veikia kaip atgrasymas Lukašenkos režimui, bent jau šiam laikotarpiui, kol jis neturi politinių interesų destabilizuoti padėtį būtent Lietuvoje, nukreipti migrantų srautus į Lietuvą“, – sakė pareigūnas.
Pasienio punktų uždarymas padės pasieniečiams užtikrinti saugumą
Ketvirtadienį Lietuvos politikai nusprendė uždaryti du pasienio punktus. VSAT vado teigimu, šių punktų uždarymas galėtų palengvinti darbą pareigūnams, pagerinti viešąjį saugumą.
„Esame atlikę keleivių srautų analizę. Krovinio transporto judėjimui šių punktų uždarymas įtakos neturės. Per šiuos punktus daugiausiai vyksta piliečiai, arba tuščias krovininis transportas. Be to, šiuose kontrolės punktuose, srautai buvo mažiausi iš visų esamų kontrolės punktų. Tačiau, mums tai suteiks galimybę nukreipti daugiau pareigūnų sienos apsaugai, pagerinti viešąjį saugumą“, – sakė pareigūnas.
