Trečiadienį pristatydama Vidaus reikalų ministerijos parengtus siūlymus, kuriuos rudenį turėtų svarstyti Vyriausybė ir Seimas, S. Ščajevienė tikino, kad bendras darbo užmokestis valstybės tarnautojams nuosekliai didėja ir toliau tai numatoma daryti per bendrus asignavimus įstaigoms.
Tikslas – „teisingas atlyginimas“
„Bet iš principo mūsų bendras tikslas ir kryptis yra, kad kiekviena įstaiga turėtų atlygio politiką, kad atlyginimas būtų teisingas, pagrįstas rezultatais, bet ne už egzistavimą ir buvimą tam tikrose pareigose. Natūralu, kad turime susieti su tuo darbo užmokestį ir padaryti jį teisingą“, – žurnalistams trečiadienį kalbėjo viceministrė.
Anot jos, taip pat bus patikslinta valstybės tarnautojo sąvoka, atsisakant dalies šiuo metu valstybės tarnyboje esančių asmenų funkcijų.
„Tikslas – labai aiškiai apibrėžti valstybės tarnautojo sąvoką. Valstybės tarnautojas turėtų būti tas asmuo, kuris yra susijęs su teisėkūra, tam tikru administracinių sprendimų priėmimu, su priežiūra, kontrole, bet ne su vidaus administravimo funkcijomis“, – tvirtino S. Ščajevienė.
VRM parengtomis pataisomis siūloma atsisakyti priedų už stažą tarnautojams, taip pat jų pareiginę algą skaičiuoti pagal koeficientą, susietą su vidutiniu mėnesiniu darbo užmokesčiu.
Be kitų pakeitimų, būtų panaikinta viršutinės valstybės tarnautojų atlyginimo „lubos“, atsisakoma didžiausio leistino tarnautojų ir darbuotojų skaičiaus. Institucijų ir įstaigų vadovams būtų suteikta daugiau diskrecijos patiems spręsti, kiek ir kokių pareigybių reikia veiklai vykdyti ir tikslams pasiekti, vadovas taip pat turėtų daugiau teisių sprendžiant dėl darbuotojo atlyginimo.
Žada saugiklius
Prezidentas Gitanas Nausėda reformą vadino reikalinga, bet ragino numatyti saugiklius, kad didesnė laisvė vadovams spręsti dėl darbo apmokėjimo, komandos formavimo netaptų galimybe piktnaudžiauti.
S. Ščajevienė tikino, kad tokie saugikliai bus numatyti.
„Kalbant apie atlygio politikas, esame numatę saugiklius – bus Vyriausybės nutarimu tvirtinamos rekomendacijos įstaigoms, aiškios gairės, kad nebūtų piktnaudžiavimų ir būtų visiems aiškiai suprantama“, – pabrėžė ji.
Anot viceministrės, be rekomendacijų, į Viešojo valdymo agentūrą pertvarkytas Valstybės tarnybos departamentas vykdytų stebėseną, vertintų rizikas, taip pat „viešai skelbs apie duomenys, kodėl vienoje ar kitoje įstaigoje yra tokie atlygiai“.
„Kuriamas visas kontrolės mechanizmas“, – kalbėjo ji.
Pakeitimai numato naują pareiginės algos nauja skaičiavimo tvarką ne tik valstybės tarnybos įstaigų vadovams, valstybės pareigūnams, bet ir Konstitucinio Teismo, ir kitų teismų teisėjams, politikams. Pakeitimai įsigaliotų nuo 2023 metų sausio 1-osios, valstybės politikams jie būtų aktualūs po rinkimų 2024-aisiais.
Pagal dabartinį skaičiavimą, prezidento pareiginė alga iki mokesčių šiuo metu siekia 9,9 tūkst. eurų, o 2024 metais ji kiltų iki 10,2 tūkst. eurų.
Seimo pirmininko atlyginimas nuo dabartinių 4,6 tūkst. eurų iki mokesčių didėtų iki 8,6 tūkst. eurų, eilinio Seimo nario – nuo 3,5 tūkst. eurų iki 6,3 tūkst. eurų, premjero – nuo 4,6 tūkst. eurų iki 8,6 tūkst. eurų, ministro – nuo 4,3 tūkst. iki 7,7 tūkst. eurų.
Kils algos politikams
Prezidentas siūlymą kelti atlyginimus politikams pavadino „visiškai nemoralia situacija“.
S. Ščajevienė pabrėžė, kad siūlymo nėra atsisakoma, tačiau jis būtų skirtas naujai rinktiems politikams.
„Siūlymas yra nukreiptas į ateities darbo užmokesčio didinimą naujos kadencijos politikams“, – sakė ji.
Viceministrė pabrėžė, kad pertvarka reikalinga reaguojant į valstybės tarnybos stagnaciją, nepatrauklumą ir nekonkurencingumą, nes neįvyksta apie 40 proc. konkursų, apie 30 proc. – į vadovaujamas pareigas.
Pasak viceministrės, darbo užmokestis valstybės tarnyboje apie 40 proc. atsilieka nuo privataus sektoriaus, o esminės reformos tikslai – sustiprinti vadovų korpusą, jų lyderystės kompetencijas.
Valstybės tarnybos reformos teisės aktų paketą Vyriausybėje planuojama tvirtinti rugsėjo 28 dieną, spalio 1-ąją reformą ketinama pateikti Seimui.
Pasak viceministrės, iš viso šiuo metu dirba apie 27 tūkst. valstybės tarnautojų, kiek jų galėtų sumažėti, spręs pačios įstaigos.
Vasiliauskas: tinkamo laiko nėra
Premjerės patarėjas Vitas Vasiliauskas, kalbėdamas apie prezidento kritiką dėl siūlymo didinti politikų algas šaliai patiriant energetinių kainų krizę, pabrėžė, kad „pokyčiams niekada nėra tinkamo laiko“.
„Pažiūrėkime pastaruosius trejus metus, mes nuolat esame krizinėje situacijoje: turėjome kovidą, turėjome migrantus, dabar turime karą. Ir vis gesiname gaisrus. Tad klausimas – kada yra tinkamas laikas struktūrinėms reformoms. Deja, bet struktūrinių reformų viešojo sektoriaus darbo rinkoje be darbo užmokesčio sprendimo mes nepadarysime“, – kalbėjo V. Vasiliauskas.
Anot jo, reformos tikslas yra „turėti vieną darbo rinką“, mažinant skirtumus tarp privataus ir valstybinio sektoriaus, nes tai užtikrintų valstybės konkurencingumą, užtikrinti valstybės ekonomikos stabilumą, gebėjimą spręsti krizes. O viena iš priemonių – didesnis atlygis vadovams ir darbo užmokesčio fondo lankstumas, nepamirštant ir saugiklių.
„Vadovas lanksčiai disponuotų jo turimu krepšeliu. Kontrolės formos, kaip tuo nepiktnaudžiauti (...), finansų valdymas yra per biudžetines derybas, per asignavimų kontrolę, ką vykdo Finansų ministerija, per ex post (laikotarpio metu ir jam pasibaigus – BNS) kontrolę, ką daro audito institucijos, ir, jokios abejonės – per metinius pokalbius su vadovais, kaip jums pasisekė pasiekti tikslus, kaip jums sekėsi su finansais“, – kalbėjo V. Vasiliauskas.
Premjerės Ingridos Šimonytės patarėjas patikino, kad siūlymai dar bus koreguojami politinėse diskusijose.
Ekspertai: valstybės tarnyba „gangrenuoja“
Verslininkas, buvęs VšĮ „Investuok Lietuvoje“ vadovas Mantas Katinas, vienas iš kelių, pakviestų į diskusiją dėl valstybės tarnybos reformos, pabrėžė, kad visus politikų sumanymus, švietimo ir kitas reformas, įgyvendina valstybės tarnautojai, ir sėkmė priklauso būtent nuo jų motyvacijos bei profesionalumo.
Jo nuomone, reforma yra būtina, nes pastaraisiais dešimtmečiais valstybės tarnyba ir viešojo sektoriaus organizacijos „negali atlikti tų pokyčių, nes neturi žinių ir žmonių, kurie gali juos atlikti“.
Anot M. Katino, viena iš priežasčių, kodėl jis pats atsisakė tęsti jį dominusią karjerą „Investuok Lietuvoje“, yra tai, jog privatus sektorius vadovams „moka ne procentais, o kartais didesnius atlyginimus“, o šios valstybės ir privatus sektoriai „tarpusavyje nebendradarbiauja“.
„Viena iš priežasčių valstybės tarnybos gangrenos yra tai, kad ji vadovaujasi supratimu, kuris buvo sukurtas prieš kelis šimtus metų. Sukūrėme paralelinę realybę, sakydami, kad tai yra specialūs valstybės tarnautojai su atskira atlygio sistema“, – tvirtino verslininkas.
„Žinau, kad jei Lietuva nori judėti didesniu greičiu, ji turi gyventi taip, kaip Vakarai: mokėti žmonėms tiek, kiek jie verti už savo darbą“, – pridūrė jis.
Tikisi didesnės motyvacijos
Verslo konsultantas, buvęs premjeras Aleksandras Abišala sako, jog „skaičiais nepagrįsta aksioma, kad iš visų valdininkų dirba kas trečias, maždaug galioja“. Jo nuomone, pertvarka motyvuotų ir pačius vadovus, nes jiems bus keliami konkretūs tikslai.
„Jo noras bus susitvarkyti su organizacija, atsirinkti iš tikrųjų žmones, kurie stipriai padės savo tikslus pasiekti, o ne priimti pusbrolį ar pusseserę. Lygiai taip pat, jei savivaldybės nesikvies vadovo, kuris padės jiems pasiekti savo tikslus, rinkėjai į tai atsižvelgs“, – kalbėjo A. Abišala.
Mykolo Romerio universiteto profesorius Andrius Stasiukynas priminė posakį, kad „valstybės tarnautojas yra kaip vinys be galvučių: lengva įkalti, sunku ištraukti“. Jo nuomone, keičiantis situacijai pasaulyje, valstybės sektorius turi prisitaikyti prie krizinių situacijų ir mokėti jomis veikti.
„Vaikai turi eiti į mokyklas, turi funkcionuoti sveikatos sektorius (...). Dabar pasirinkta strategija suteikia daugiau galios vadovams, tai yra vienas iš tinkamų metodų suvaldant pokyčių situaciją. Tik atsiranda pagrindiniai rizikos veiksniai dėl pačių vadovų atrankos, jų skyrimo, susitarimo su jais, jų skaidrumo, viešumo“, – pabrėžė A. Stasiukynas.
