Pertvarką numatantį įstatymų pataisų paketą Vyriausybė svarstys trečiadienį, numatyta Ministrų kabineto darbotvarkėje.
Ministerija nurodo, kad Nacionalinis krizių valdymo centras būtų ne atskira biudžetinė įstaigą, o Vyriausybės kanceliarijos struktūrinis padalinys.
„Siūloma įsteigti nacionalinį krizių valdymo centrą, kuriame, siekiant laiku reaguoti ir šalinti galimas grėsmes, pasitelkiant visų reikiamų sričių specialistus ir ekspertus dvidešimt keturias valandas per parą būtų vykdoma situacijų stebėsena ir analizė, atliekami vertinimai ir daromos įvykių prognozės“, – rašoma pataisų aiškinamajame rašte.
Taip pat įstatymų projektais norima „apjungti krizių valdymo ir civilinės saugos sistemas, atsisakant Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos (VESK), savivaldybių ekstremalių situacijų komisijų, kaip perteklinių grandžių“.
Teisės aktuose, VRM teigimu, turėtų būti aiškiai reglamentuota valstybės bei savivaldybių institucijų ir įstaigų atsakomybė už parengtį „krizėms ir ekstremaliosioms situacijoms šių institucijų veiklos srityse“.
Be kita ko, siekiama apibrėžti nevyriausybinių organizacijų pasitelkimą krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymui ir padarinių šalinimui, jų pajėgų pasirengimą ir mokymą.
Kaip nurodo VRM, šiuo metu reglamentuotas pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms ir jų valdymo mechanizmas „veikia neefektyviai, nepakankamai koordinuojama civilinės saugos sistemos subjektų veikla civilinės saugos srityje“.
„Nepakankamai ir neaiškiai reglamentuotas pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms organizavimo ir kontrolės mechanizmas, institucijų funkcijos pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms organizavimo ir kontrolės procese, neaiškus atsakomybės paskirstymas“, – teigiama aiškinamajame rašte.
Ministerija teigia siekianti sukurti integruotą krizių valdymo ir civilinės saugos sistemą, labiau koordinuoti valstybės pasirengimą krizėms ir ekstremaliosioms situacijoms, branduolinėms ar kitoms galimoms nelaimėms.
