„Žvelgdama į praeiti pasakyčiau: aš dabar elgčiausi kitaip“, – antradienį Seime svarstant jos nepasitikėjimo klausimą sakė L. Matjošaitytė.
Tikino suvokianti viešumo naudą
VRK vadovė sakė, kad „suvokia viešumo naudą“, taip pat tikino, jog išvada „nebuvo kažkur paslėpta“, su ja galėjo susipažinti visi komisijos nariai.
Praėjusios VRK kadencijos pabaigoje parengta išvada nesvarstyta, nes joje nebuvo nustatyta rinkimų įstatymų pažeidimų, o ir įtraukti į darbotvarkę niekas nereikalavo, tvirtino pirmininkė.
„Ji nebuvo kažkur paslėpta, kaip buvo teigta. Išvada nebuvo svarstyta, nes niekas išvados į darbotvarkę neįtraukė, nebuvo net tokių pasiūlymų“, – kalbėjo L. Matjošaitytė.
VRK pirmininkė taip pat sakė, kad minimoje išvadoje „nebuvo nurodytas teisinis kreipimosi į Valstybinę mokesčių inspekciją pagrindas“, ji nebuvo kaltinamo pobūdžio.
„Dėl šių priežasčių išvada nebuvo svarstyta komisijos posėdyje“, – sakė L. Matjošaitytė.
Ji sakė pati pasiūliusi ją paviešinti kilus ažiotažui, bet tam nepritarė patys komisijos nariai, ir pradžių panorę patys su ja susipažinti.
Šiaurės ar Pietų Korėja?
Seimo nariams užduodant klausimus VRK vadovei „valstiečiai“ teiravosi, ar ji nesijaučia nepelnytai puolama, taip pat – kokiomis aplinkybėmis parengtos išvados iki jų svarstymo atsiduria žiniasklaidoje.
„Tokia situacija kaip komisijos pirmininkę mane neramina. Jei mes sutariame, kad išvados viešinamos anksčiau, iki komisijos posėdžio, tuomet yra toks komisijos sprendimas, o jei tokio sprendimo nėra, matyt, tas viešinimas nėra galimas“, – apie žiniasklaidoje aprašytas neskelbtas išvadas sakė L. Matjošaitytė.
Kaip galimą ji iškėlė ir versiją, esą už iki posėdžio žiniasklaidai perduotus projektus gali būti atsilyginama.
„Koks yra tokios veiklos tikslas – ar tai noras paviešinti komisijos veiklą, kad mes būtume atviresni, skaidresni, ar tai visgi noras įsiteikti žiniasklaidos priemonėms, pateikti informaciją anksčiau už kitus ir galbūt, kelčiau įvairias versijas, galbūt už tai gaunamas tam tikras atlygis, sunku pasakyti“, – kalbėjo VRK vadovė.
„Valstiečių“ atstovai daugiausiai ragino vadovę dirbti toliau, kaltindami opoziciją destrukciją, o Stasys Tumėnas pasiūlė „mokytis iš Šiaurės ir Pietų Korėjos“.
„Jei Šiaurės ir Pietų Korėjos vadovai susitelkia ir paspaudžia vienas kitam rankas, tai aš tikiu, kad ir jūsų komisijai taip ir bus“, – sakė S. Tumėnas.
Konservatorė Gintarė Skaistė vėliau replikavo, kad procesas panašus į spektaklį, kuriame vaidinama demokratija, tik neaišku, pagal kurią iš minėtų valstybių.
„Teatro dienos proga turime tokį gražų spektaklį, kuriame vaidiname demokratiją. Jūs pristatot savo nuomonę, gaunat labai daug patogių klausimų, kurie labiau panašūs į palinkėjimus gero kelio. Man tik įdomu, ar ši demokratija pagal Šiaurės ar Pietų Korėją“, – sakė G. Skaistė.
Kaltina vienasmeniais sprendimais
VRK vadovės atleidimą inicijuoja Seimo opozicinės frakcijos, kaltinančios ją dėl komisijos „chaotiško darbo“ bei vienasmenių sprendimų.
Sprendimas dėl Seimo skiriamo pareigūno atleidimo priimamas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų dauguma. Nepasitikėjimo klausimu bus balsuojama vėliau antradienį.
Projekte dėl nepasitikėjimo teigiama, kad „nuolatine VRK pirmininkės darbo praktika yra tapęs teisės aktų pažeidinėjimas dėl komisijos sprendimų kolegialumo“.
VRK vadovė kaltinama blokavusi kai kurių atliktų tyrimų svarstymą komisijos posėdžiuose, tokiu būdu užkirsdama kelią komisijai priimti dėl jų sprendimą.
Paramą VRK vadovei deklaruoja Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, premjeras Saulius Skvernelis, didžiausios Seimo „valstiečių“ frakcijos seniūnas R. Karbauskis tvirtina, kad frakcija vadove pasitiki.
Opozicija VRK vadovės kėdę pradėjo klibinti dėl dar praėjusios kadencijos pabaigoje, pernai birželio mėnesį, komisijos darbo grupės parengtos, bet daugiau kaip pusę metų nepateiktos svarstyti išvados dėl „valstiečių“.
Skundą dėl galbūt paslėptos politinės reklamos televizijos seriale „Naisių vasara“ VRK gavo 2016 metų vasarą. Buvo sudaryta darbo grupė jam tirti. Tyrimą ji baigė jau po Seimo rinkimų pernai birželį. Darbo grupės parengta išvada įkelta į VRK dokumentų valdymo informacinę sistemą, bet viešam komisijos posėdžiui svarstyti taip ir nepateikta, iki tai iškilo į viešumą.
Minimoje išvadoje nėra nustatyta rinkimų įstatymų pažeidimų, bet dėl milijoninės „Agrokoncerno“ paramos su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderiu R. Karbauskiu susijusiems renginiams siūlyta kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją.
VRK darbo grupė suskaičiavo, kad su R. Karbauskiu susijusiems renginiams 2013–2016 metais jam priklausantis „Agrokoncernas“ galėjo išleisti per milijoną eurų.
