VRK šį klausimą į posėdžio darbotvarkę įtraukė gavusi pačios G. Markovičienės prašymą ją išbraukti iš daugiamandačio sąrašo ir vienmandatės rinkimų apygardos bei sulaukusi teisėsaugos informacijos apie moters atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą.
Su partija „Nemuno aušra“ Seimo rinkimuose norėjusi dalyvauti G. Markovičienė vienmandatėje Petrašiūnų–Girčiupio apygardoje įrašyta aštuntuoju numeriu.
Moteris apie pasitraukimą iš parlamento rinkimų pranešė po to, kai paaiškėjo, jog ji Kaune, kaip įtariama, neblaivi sukėlė avariją ir pabėgo iš įvykio vietos. G. Markovičienei buvo nustatytas 2,39 promilės girtumas, tai vidutinis girtumo laipsnis.
Avarija įvyko praeitą antradienį, apie 17.30 val., Kaune, Iniciatorių gatvėje.
Policija skelbė, kad automobilis „Mercedes-Benz“, vairuojamas neblaivios 47 metų moters, kliudė stovintį automobilį „Ford“ ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Netrukus sugrįžusiai vairuotojai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. Eltos žiniomis, avariją matė ne vienas įvykio liudytojas, žmonės nenukentėjo.
G. Markovičienei pareikšti teisėsaugos įtarimai, ji buvo apklausta. Moteriai taip pat paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, apribota teisė vairuoti automobilį – paimtas vairuotojo pažymėjimas.
Įstatymas numato, kad tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Iš tokių vairuotojų teismai konfiskuoja automobilius.
Pati G. Markovičienė, Eltai pranešus apie jos sukeltą avariją, viešai skelbė, kad priėmė sprendimą trauktis iš rinkiminės kovos.
„Pastarieji įvykiai privertė mane rimtai permąstyti savo veiksmus ir galvoti apie ateities perspektyvas. Pripažįstu, kad padariau klaidą, kuri neatitinka mano atsakomybės standartų bei viešojo pasitikėjimo lūkesčių. Už tai prisiimu visą atsakomybę ir esu pasirengusi susidurti su visomis pasekmėmis – tiek tomis, kurios jau išryškėjo, tiek tomis, kurios dar gali atsirasti“, – savo feisbuko paskyroje rašė G. Markovičienė.
„Nusprendžiau trauktis iš rinkiminės kovos. Manau, kad tai yra teisingiausias žingsnis šioje situacijoje, nes politinė veikla reikalauja ne tik pasitikėjimo, bet ir skaidrumo. Dėkoju visiems už paramą ir supratimą, šis sprendimas yra nelengvas, tačiau būtinas“, – akcentavo ji.
Partija „Nemuno aušra“ savo ruožtu pašalino G. Markovičienę iš partijos kandidatų į Seimą sąrašo.
Mano, kad sprendimą dėl šalinimo iš rinkimų galėjo priimti ir anksčiau
Eltos kalbintas teisininkas Gintautas Danišauskas sako, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas negali būti pagrindu išbraukti iš kandidatų sąrašų – tai galima padaryti gavus pačios partijos ar kandidatės prašymus, partijos prašymas jau yra gautas.
„Bet kuris norminis aktas, kaip poįstatyminis aktas, kurio pagrindu asmenys, kuriems pareikšti įtarimai, būtų braukiami iš politinių rinkimų kandidatų sąrašų, prieštarautų pačiam Rinkimų įstatymui ir sąžiningos konkurencijos principui.
Toks draudimas galėtų sudaryti sąlygas piktnaudžiauti politinėje veikloje, kai konkurentai turėtų galimybę kreiptis į teisėsaugą nurodydami savaip pakoreguotas bet kurias socialines aplinkybes ir prašydami pradėti ikiteisminį tyrimą ir kol vyktų toks tyrimas dalyvautų politinėje veikloje be konkurento, kuriam yra pareikštas įtarimas, nors vėliau jei toks įtarimas ir nepasitvirtintų, kandidatas jau būtų praradęs galimybę dalyvauti rinkiminėje veikloje ir konkurentai triumfuotų“, – Eltai sakė baudžiamosios justicijos docentas, advokatas G. Danišauskas.
Pasak teisininko, savo esme įtarimas, padarius nusikalstamą veiką, galėtų prilygti hipotezei, kai socialiniame gyvenime atsiranda tam tikrų aplinkybių, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnams būtina patikrinti – ar nėra pakankamo pagrindo manyti ir konstatuoti, jog galėjo būti padarytas nusikaltimas.
Anot G. Danišausko, jeigu ikiteisminio tyrimo pareigūnai ikiteisminio tyrimo metu nustato, kad asmens, kuriam pareikštas įtarimas, veika atitinka kvalifikacinius nusikaltimo padarymo požymius ir prokuroras su tuo sutinka, pats prokuroras ruošia kaltinamąjį aktą teismui, kad įrodytų, jog konkretus žmogus yra kaltas įvykdęs nusikalstamą veiką. Teismas, gavęs kaltinamąjį aktą, pradeda procesą, kurio metu nagrinėjama byla, ir tik teismui įrodžius, jog asmuo yra kaltas nusikaltimo padarymu, jam yra priimamas apkaltinamasis nuosprendis.
Jei prokurorui nepavyksta įrodyti, kad asmuo yra kaltas, ir teismo proceso metu nepakanka duomenų, jog asmuo yra iš tikrųjų kaltas, toks asmuo yra išteisinamas.
„Dėl to įtarimas, kaip procesinis veiksmas, o ne koks nors galutinis teisinis fakto konstatavimas, teisine prasme negali sukelti jokių teisinių pasekmių, taip pat ir negali būti pagrindu išbraukti asmenį iš kandidatų sąrašų rinkiminėje veikloje“, – sako G. Danišauskas.
Jis sako, jog, į VRK kreipusis pačiai G. Markovičienei arba partijai, VRK turi tenkinti valią pačios kandidatės, o jei partija – tai partijos valią, kadangi ji kandidatuoja nuo partijos.
