„Pastarųjų metų analizės rodo, kad gyventojų gausėja Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir jų priemiesčiuose, o kai kuriuose regionuose – mažėja. Todėl rinkimų apygardų ribų pokyčiai yra neišvengiami“, – teigiama VRK pranešime spaudai.
Pagal Rinkimų kodeksą, rinkėjų skaičius vienoje Seimo rinkimų apygardoje turi būti nuo 0,9 iki 1,1 vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus.
Šiuo metu vienai apygardai vidutiniškai tenka 34 tūkst. 217 rinkėjų, tad laikantis įstatymo reikalavimų, vienmandatėje apygardoje rinkėjų turėtų būti ne mažiau kaip 30 tūkst. 796 ir ne daugiau kaip 37 tūkst. 639.
Seimo rinkimų apygardų ribų analizę VRK atlieka kasmet, bendradarbiaudama su Vilniaus universiteto Geografijos ir kraštotvarkos katedros akademine bendruomene.
Lietuvoje parlamentarai renkami 71 vienmandatėje apygardoje (70 Lietuvos teritorijoje ir 1 Pasaulio lietuvių apygardoje) bei 70 – pagal partijų sąrašus, iš viso renkamas 141 Seimo narys.
Lietuvos teritoriją skirstant į 70 vienmandačių rinkimų apygardų, atsižvelgiama į rinkėjų skaičių, buvusias apygardos ribas ir administracinį teritorinį padalijimą.
Rinkimų kodeksas įpareigoja VRK vienmandačių apygardų ribas nustatyti likus ne mažiau kaip 210 dienų iki Seimo rinkimų.
Artimiausi parlamento rinkimai numatomi 2024 metų spalio 13 dieną.
