„Baltosios pirštinės“ vadovė Marija Šaraitė paskelbė, jog per praėjusią savaitę stebėtojai užfiksavo 845 galimus pažeidimus. Jie buvo pastebėti net 62 proc. visų rinkimų apylinkių.
„Organizacija yra atvira, laukiame piliečių pranešimų per tinklalapį ir mūsų mobiliuoju numeriu. {...} Kai kurie atvejai yra tvarkingi ir aiškūs, bet yra ir kitų atvejų, kai piliečiai negalėjo prabalsuoti. Dar šiandien piliečiai kreipiasi ir siunčia laiškus. {...}
Matome, kad trečdalyje jų (apylinkių – aut. past.) yra pastebima bent po vieną rinkimų pažeidimą. Virš 160 neplombuotų arba neteisingai užplombuotų balsadėžių. Rinkėjai, einantys į balsavimo kabiną keliese, netaisyklingai dėvimos kaukės. Rinkimų komisijos dėl savo darbo klaidų nepateikia visos informacijos rinkėjams“, – kalbėjo M. Šaraitė.
Ji taip pat pabrėžė, kad rinkimų komisijos dėl savo darbų klaidų rinkėjams ne visada pateikia teisingą informaciją:
„Yra rinkėjų, kurių balsai vakar naktį galimai nebuvo įskaičiuoti, nes neteisingai buvo įdėta kortelė į voką. Daugelis tų atvejų yra susiję su rinkimų organizavimu, rinkimų įgyvendinimu ir rinkimų komisijos darbu. Prašome VRK prisiimti daugiau atsakomybės už tai, kas yra pateikiama viešojoje erdvėje“.
VRK pirmininkė L. Matjošaitytė teisinosi, kad tokias problemas išspręsti užtrunka laiko, o jeigu pažeidimai yra pastebimi, reikėtų nedelsiant informuoti VRK.
„Peržiūrėsime, kurios rinkimų komisijos, kurių partijų deleguoti nariai nevykdė savo pareigų arba vykdė netinkamai. Negalime sakyti, kad kalti rinkėjai ar stebėtojai, kiekviena situacija yra individuali ir turėtų būti išspręsta.
Vieni sako vieną istoriją, kiti kitą. Rinkimų komisijų nariai sako, kad nuvyko, o izoliacijoje esantys asmenys sako, kad negali pažeisti tvarkos ir palikti izoliacijos vietos“, – spaudos konferencijoje kalbėjo L. Matjošaitytė.
VRK siūlymas antrajam turui – tikslesnis namuose balsuojančių rinkėjų fiksavimas:
„Nuvykus prie tokio asmens durų, jeigu niekas neatidaro durų turėtų būti pranešama policijai arba kažkaip kitaip fiksuojama.
Faktas tas, kad rinkimų komisijų nariai lankosi. Jei kyla klausimas, kur yra tiesa, mūsų tikslas yra fiksuoti. Tada bus aišku, kad komisijos nariai apsilankė, bet kažkas neatidarė durų. Sudėsime visus taškus ir žinosime tikrą situaciją. {...} Mes neturime pagrindo netikėti rinkimų komisijų nariais“.
M. Šaraitės teigimu, paprasčiausias to sprendimo būdas – anksčiau skelbti balsavimo namuose grafikus:
„Mes jau seniai siūlome tiek tų rinkėjų patogumui, tiek stebėtojų patogumui – balsavimo namie grafikai turėtų būti skelbiami anksčiau ir geriau prieinami. Balsavimas namuose turėtų būti vykdomas pagal grafiką.
Tai yra prevencinis paprastas dalykas, ką seniai buvo galima įgyvendinti“.
Fiksuojami saviizoliacijoje esančių rinkėjų balsavimo teisės pažeidimai
„Daugelyje atvejų žmonės parašo visą istoriją ilgą laiške, kad tomis dienomis, dažniausiai dar tada, kai buvo galima oficialiai tvarkingai registruotis, Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) jie pateikė prašymą dėl balsavimo saviizoliacijoje.
Dažniausiai žmonės gavo patvirtinimą, buvo susiskambinę ir žinojo net koks rinkimų komisijos atstovas yra atsakingas. Tiesiog nesulaukė jų namuose“, – apie situaciją pasakoja M. Šaraitė.
Jos nuomone, toks rinkėjų teisių pažeidimas yra itin rimtas, tad VRK privalo prisiimti atsakomybę bei užtikrinti, kad antrajame rinkimų ture visi gautų vienodą teisę išreikšti savo balsą.
„Rinkimų komisijos nedirba atsakingai, o VRK turi prisiimti atsakomybę“, – aiškina „Baltosios pirštinės“ vadovė.
M. Šaraitė taip pat užtikrina, kad pati organizacija taip pat imsis tolimesnių veiksmų ir galbūt netgi sieks teisinės pagalbos: „Susidėliosime statistikas, pasiteirausime asmenų, nusiųsime užklausą, kiek iš jų buvo vakar sudarytos sąlygos balsuoti, kiek liko nebalsavę.
Tikriausiai klausime pačių rinkėjų, kokio nusiteikimo ir atkaklumo jie yra ir ką norėtų toliau daryti. Mūsų teisininkai dabar svarsto ir dėlioja, kokios galimos opcijos, kokie skundai ir bendravimas su VRK – galbūt verta eiti į teismą“.
VRK duomenimis, pirmojo rinkimų turo metu buvo užfiksuotas 47,16 proc. aktyvumas – trimis procentiniais punktais mažiau nei prieš ketverius metus.
Iš anksto balsavo 11,64 proc. rinkėjų, iš jų – per 170 tūkst. balsavo savivaldybėse ir kitose patalpose. Specialiuose punktuose – beveik 14 tūkst., o namuose – 96 tūkst. rinkėjų.
Pasak L. Matjošaitytės, iš visų asmenų, prašiusių balsuoti namuose, kurie yra saviizoliacijoje – 41 proc. yra grįžę iš užsienio, 31 proc. turėjo kontaktą su sergančiuoju, o 28 proc. – sergantys Covid-19.
Kaip sako L. Matjošaitytė, sekmadienį pirmoje dienos pusėje rinkėjų aktyvumas buvo didesnis nei 2016 m., o aktyvumas kiek sumažėjo antroje dienos pusėje:
„Galima daryti prielaidas, kad rinkėjai, siekdami išvengti maišymosi, pasirinko balsavimą iš anksto, atvyko į apylinkes pirmoje dienos pusėje“.
Per pirmąjį Seimo rinkimų turą parlamentarų mandatus užsitikrino trys politikai: du Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) kandidatai – Česlavas Olševskis ir Beata Petkevič bei konservatorių iškelta Ingrida Šimonytė.
L. Matjošaitytė atkreipė dėmesį, jog 2016 m. būtent tose pačiose rinkimų apygardose Seimo nariai taip pat buvo išrinkti pirmajame ture.
Po pirmojo rinkimų turo daugiamandatėje apygardoje Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) Seime gauna 23 mandatus, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) 16 mandatų, Darbo partija 9 mandatus, Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) 8 mandatus, Laisvės partija 8 mandatus, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis (LRLS) 6 mandatus.
Pranešimų policijai mažiau nei pernai
Lietuvos policijos generalinis komisaras Renatas Požėla patikslino informaciją apie gautus su rinkimais susijusius pranešimus:
Nuo spalio 5 d. policija buvo gavusi 131 vieną pranešimą apie rinkimus. Dėl 4 iš jų jau pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Dar dėl 7 gautų informacijų yra ruošiama medžiaga, bus pradėti ikiteisminiai tyrimai. Dėl kitų pranešimų informacija dar yra tikrinima.
Lyginant su 2016 m. – gauta ženkliai mažiau pranešimų apie pažeidimus bei pradėta vienu ikiteisminiu tyrimu mažiau.
