Klausimo svarstymas atidėtas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos bei Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovų prašymu, nes jie tvirtino nespėję įsigilinti į didelės apimties tyrimą.
Ketvirtadienio VRK posėdyje dalyvavęs A. Tapinas paprašė leisti jam išsakyti savo poziciją, nes sausio 4-ąją, kada vyks komisijos posėdis, jis tokios galimybės neturėsiantis.
„Laisvės TV“ įkūrėjas VRK narių atliktą tyrimą dėl galimo rinkimų pažeidimo vadino neprofesionaliu, subjektyviu, atliktu atmestinai.
„Mano vertinimu ir mano atstovaujamos organizacijos vertinimu, šis tyrimas yra nesąžiningas ir subjektyvus, jis nukreiptas prieš konkrečią organizaciją – VŠĮ „Laisvės TV“, – ketvirtadienį sakė A. Tapinas.
„Manau, kad tiek dėl kritikos VRK veiklai, tiek įtakos turėjo ir pralaimėtas teismas 2021 metais. Priminsiu, kad 2021 metų kovą teismas panaikino VRK sprendimą dėl „Laisvės TV“ leidinio „Viso gero, Valdemarai“ pripažinimo politine reklama, čia jau yra tam tikras precedentas ir, panašu, kad antrą kartą VRK lipa ant šito grėblio“, – tvirtino jis.
Tuomet VRK pripažino minėtą leidinį neigiama Lietuvos Lenkų rinkimų akcijos- krikščioniškų šeimų sąjungos politine reklama, tačiau teismas šį sprendimą panaikino.
Leidinys „Viso gero, Valdemarai“ buvo skirtas Seimo rinkimams. Šįkart VRK tyrė savivaldos rinkimams skirtą „Laisvės TV“ leidinį.
VRK tyrimo grupės parengtoje išvadoje siūloma dalį per savivaldos rinkimus Kaune organizuotos akcijos „Viso, Visvaldai?“ pripažinti paslėpta politine reklama ir Rinkimų kodekso pažeidimu.
Nuo gegužės tyrimą vykdžiusi VRK darbo grupė konstatavo, kad beveik 12 tūkst. eurų atsieiti galėjęs „Laisvės TV“ parengtas leidinys „Viso, Visvaldai?“ ne tik buvo nukreiptas prieš perrinkimo siekusį Kauno miesto merą Visvaldą Matijošaitį, bet ir propagavo šešių partijų kandidatus į merus.
Darbo grupė pripažino, kad leidinys „Viso, Visvaldai?“ iš visos akcijos išsiskiria tuo, kad jame ne tik kritikuojamas V. Matijošaitis, bet ir propaguojami jo oponentai – partijų kandidatų sąrašai ir šeši iš vienuolikos rinkimuose dalyvavusių kandidatų į merus. Leidinyje pateiktos V. Matijošaičio oponentų nuotraukos kartu su partijų logotipais, citatos ir panašiai.
Dėl to, pasak darbo grupės, 14 tūkst. tiražu išplatintas leidinys turi būti vertintinas kaip nepiniginė draudžiama juridinio asmens auka Laisvės, Lietuvos žaliųjų, Lietuvos socialdemokratų partijų, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, Liberalų sąjūdžio bei Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidatams.
Išvadoje nurodoma, kad leidinyje paskelbta politinė reklama platinta minėtų partijų kandidatų į Kauno miesto merus Manto Bertulio, Ievos Budraitės, Dariaus Razmislevičiaus, Nijolės Putrienės, Vytauto Juozapaičio ir Aurelijaus Verygos interesais.
A. Tapinas ketvirtadienį savo ruožtu tvirtino, kad prieš savivaldos rinkimus, sausio 30 dieną, „Laisvės TV“ tuos pačius klausimus išsiuntė visiems kandidatams į Kauno merus, tačiau ne visų atsakymų sulaukta.
Jo teigimu, paskelbti visi gauti atsakymai, jie nebuvo koreguoti.
„Jeigu būtume gavę 11 kandidatų atsakymus, jie visi, be abejo, būtų išspausdinti šiame leidinyje“, – tvirtino A. Tapinas.
Jis pabrėžė VRK pateikęs įrodymų, kad klausimai siųsti visiems 11 kandidatų, tai yra pateikęs visus adresatus ir jiems siųstą klausimyną, tačiau VRK neatsižvelgė į šį faktą.
„Mes jums pateikėme dokumentą, kuris įrodo, kad visiems buvo išsiųsti klausimai, bet į jį nekreipėte dėmesio“, – tvirtino „Laisvės TV“ įkūrėjas.
„Kuo remiatės rašote, kad ne visi gavo klausimus?“ – stebėjosi jis.
A. Tapinas nesutiko, kad leidinys pažeidė Rinkimų kodekso normas.
„Nesijaučiame pažeidę jokio Rinkimų kodeksą, nes tai buvo diskusinis leidinys, kuriame turėjo būti atspindėtos visų norinčiųjų pasisakyti, atsakyti į mūsų klausimus kandidatų į Kauno merus pozicijos“, – sakė jis.
Tiesioginiai merų ir savivaldybių tarybų rinkimai Lietuvoje vyko šių metų kovą.
