„Šiuo metu štabas ruošiasi priimti kitas brigados dalis Nemenčinėje ir Rokantiškėse. Visa tai vyks antrąjį šių metų ketvirtį“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė kadenciją baigiantis ministras.
Šiuo laikotarpiu brigada oficialiai pradės tarnybą.
„Mūsų tikslas yra aiškus – šių metų bėgyje mes turėsime brigados štabą, kuris galės vadovauti ir vykdyti pratybas kartu su mūsų partneriais ir sąjungininkais“, – kalbėjo B. Pistoriusas.
Ministras tikino į Lietuvą atvykęs su žinia, kad Vokietijos kariai Lietuvoje pirmiausia yra su tikslu užtikrinti saugumą.
„Mano vizito žinia pirmiausia yra tokia: mes esame čia ir mes užtikriname saugumą prie rytinės NATO sienos“, – teigė jis.
Berlynas brigadą Lietuvoje planuoja dislokuoti iki 2027 metų pabaigos, ją sudarys apie 5 tūkst. karių. Lietuva skaičiuoja, kad trečdalis jų atvyks su šeimomis.
Pernai balandį į Lietuvą atvyko pirminis Vokietijos brigados Lietuvoje elementas. Kelios dešimtys karių įsikūrė Vilniuje ir yra atsakingi už brigados perkėlimo į Lietuvą planavimą.
Iki metų pabaigos jų skaičius išaugs iki 500.
Pistoriusas: „Lietuvos saugumas yra ir mūsų saugumas“
B. Pistoriusas teigė, kad Vokietijos kariai į Lietuvą atvyksta savo noru. Jis taip pat patikino gaunantis informacijos, jog esamiems kariams mūsų šalyje sekasi gerai.
„Visi kariai – turiu aiškiai pasakyti – į Lietuvą atvyks savanoriškai. Tai buvo 2024 m. ir taip bus 2025 m. Tai taikoma ir pirminiam štabo elementui, ir pajėgoms, kurios bus dislokuotos 2025 m.“, – kalbėjo Vokietijos gynybos ministras.
„Mūsų, Bundesvero, kariai žino, kas jų laukia. Jie yra motyvuoti, pasirengę veikti, jie mielai čia atvyksta ir taip pat vertina bendradarbiavimą su jumis. Mes ir toliau iš visų jėgų dirbsime kartu, kad sukurtume kuo geresnes sąlygas mūsų kariams. Žinoma, tai apima ir atitinkamas sąlygas Lietuvoje, pavyzdžiui, mokyklas ir galimybes karių partneriams susirasti darbą“, – tvirtino B. Pistoriusas.
Vokietijos gynybos ministras užsiminė apie Bundestage pristatytą įstatymą, jau vadinamą Patrauklumo įstatymu, kuris užtikrina, kad vokiečių karių ir civilių darbuotojų tarnyba Lietuvoje vyktų sklandžiai ir būtų tinkamai atlyginama.
Anot B. Pistoriuso, Vokietijos politikai daro viską, kad šis įstatymas būtų priimtas šio mėnesio pabaigoje, tai yra kitą savaitę.
Ministras kalbėjo ir apie tankų „Leopard“ tiekimo į Lietuvą.
„Mes viską padarysime, kad „Leopard“ įgulos būtų apmokytos, nes iš esmės tai yra pagrindinis elementas, kad tankai būtų tiekiami į Lietuvą“, – akcentavo B. Pistoriusas.
„Lietuvos saugumas yra ir mūsų saugumas“, – pridūrė jis.
B. Pistoriusas Lietuvoje lankosi šeštą kartą.
Ketvirtadienį Vokietijos gynybos ministras ketina apsilankyti ir Rokantiškių miestelyje esančiame Kunigaikščio Vaidoto pėstininkų batalione. Ten jis susitiks su visų trijų Baltijos valstybių gynybos ministrais.
Anot Krašto apsaugos ministerijos (KAM), susitikimo metu bus aptarta kritinės povandeninės infrastruktūros apsauga, NATO viršūnių susitikimo Hagoje prioritetai, parama Ukrainai bei kiti klausimai.
Pistoriusas gavo apdovanojimą iš Nausėdos
B. Pistoriusas trečiadienį taip pat susitiko su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda. Susitikimo metu prezidentas Vokietijos gynybos ministrą apdovanojo ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didžiuoju kryžiumi.
B. Pistoriusui vadovaujant Vokietijos gynybos ministerijai, Berlynas pranešė, jog vokiečių brigada Lietuvoje bus dislokuota nuolat. Tokį sprendimą Vokietija priėmė siekdama atgrasyti Ukrainoje beveik trejus metus kariaujančią Rusiją.
Lietuva ir Vokietija gynybos srityje aktyviai bendradarbiauja nuo 2017 metų, kai Vokietija ėmėsi vadovauti Lietuvoje dislokuotam NATO batalionui. Lietuva iš Vokietijos pirko daug karinės įrangos.
Siekiant atgrasyti Rusiją, iki 2027-ųjų pabaigos Berlynas turėtų dislokuoti brigadą Lietuvoje, ją sudarys apie 5 tūkst. karių, kurių apie 80 proc. tarnaus Rūdninkuose, Šalčininkų rajone, o likusi brigados dalis – Rukloje, Jonavos rajone.
Siekiant laiku priimti brigadą ir šalyje išvystyti diviziją, Valstybės gynybos taryba praėjusią savaitę nusprendė per artimiausią penkmetį krašto apsaugai skirti nuo 5 iki 6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
B. Pistorius pastarąjį kartą Lietuvoje lankėsi pernai rugsėjį.
Tai greičiausiai paskutinis šio Vokietijos gynybos ministro apsilankymas Lietuvoje. Bundestagas praėjusių metų pabaigoje nubalsavo už nepasitikėjimą kanclerio Olafo Scholzo vyriausybe, šalyje vasario pabaigoje vyks pirmalaikiai rinkimai.
Šakalienė: turėsime spausti ES greičiau kurti gynybos finansavimo priemones
Lietuvai per artimiausią penkmetį gynybai planuojant skirti 5-6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) bei dalį lėšų tikintis padengti europiniais pinigais, D. Šakalienė sako, kad reikės spausti Europos Sąjungą (ES) greičiau sukurti gynybai skirtas finansines priemones.
„Visų mūsų bendra užduotis (...), bendras darbas yra tuos pinigus gauti. Ir ką dar labai aiškiai transliavome (Valstybės gynimo taryboje – BNS), kad suprantame, kad reikės bendro vieningo įkalbinėjimo, neslėpkim, gal ir spaudimo Europos Sąjungai greičiau pajudėti su tam tikrais finansiniais instrumentais“, – LRT radijui trečiadienį sakė D. Šakalienė.
Ministrė teigė iš Prancūzijos ambasadorės Lietuvoje išgirdusi, kad Paryžius remtų „kuo greitesnį bendro skolinimosi instrumento įsteigimą“.
„Visos Baltijos jūros regiono valstybės jaučia vis didesnį spaudimą dėl hibridinio karo intensyvėjimo. (...) Žinoma, kad mano kolegos – finansų ministras, premjeras, taip pat prezidentas dėl savo patirties ir kompetencijų, matyt, tiksliau gali matyti, kuria konkrečiai kryptimi nueisime“, – sakė D. Šakalienė.
„Ar tai būtų bendras skolinimasis, panašus kaip „EU Next Generation“, arba SURE (europinė priemonė, skirta Covid-19 pandemijos paveiktoms darbo vietoms ir pajamoms apsaugoti – BNS), arba kiti fondai, ar mes turėsime kitus variantus. Visi variantai yra geri, kad gautume tuos pinigus greitai, kad tie avansai būtų sumokėti“, – kalbėjo ministrė.
Anot prezidento Gitano Nausėdos, siekiant didesnio finansavimo gynybai, galėtų būti peržiūrėtas kitų sričių, taip pat ir socialinių programų, finansavimas, įvestas pajamų apmokestinimas „pagal dydį, o ne pagal pajamų rūšį“. Interviu BNS jis pažymėjo, jog finansavimo galima ieškoti naudojant Lietuvos valiutos atsargas.
G. Nausėda taip pat siūlo šiuos pinigus surinkti skatinant ekonomikos augimą, panaudojant Lietuvos gyventojų bankuose sukauptus indėlius, raginant pensijų fondus investuoti Lietuvoje ir mažinant PVM atotrūkį.
Šių metų valstybės biudžete krašto apsaugai numatyta kiek daugiau nei 3 proc. BVP, tačiau naujosios Vyriausybės iniciatyva padidintas skolinimosi limitas atriša rankas pasiskolinus skirti papildomą finansavimą, leisiantį pasiekti 4 proc. BVP asignavimus.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
