Henningas Riecke iš Vokietijos Užsienio ryšių tarybos interviu „Deutsche Welle“ teigia, kad Rusijos-Gruzijos konflikto scenarijus neturėtų pasikartoti Baltijos šalyse, tačiau perspėja, kad savo įtaką rusai pirmiausiai gali didinti kitais būdais.
Kodėl kilo šis konfliktas? – H. Riecke'o paklausė vokiečių žurnalistas Jensas Olesenas.
Neabejotina, konfliktas kilo iš Gruzijos pusės. Gali būti, kad rusai mėgino išprovokuoti karinį vyriausybės Gruzijoje nuvertimą. Tikėtina, Michailo Saakašvilio vyriausybė jautė privalą įsikišti. Visa tai yra labai sudėtinga ir sunku suprasti, kad vyksta iš tikrųjų. Viena, kas yra aišku – abi pusės norėjo išvengti karinių veiksmų, tačiau situacija vystėsi kita linkme. Dabar mes matome grėsmę, kad Rusija gali pasinaudoti savo kariais, esančiais Gruzijoje, tam, kad apsaugotų rusus Abchazijoje ir Pietų Osetijoje. Ką jie privalo dabar padaryti – tai grįžti į savo pradines pozicijas ir liautis statyti į pavojų visą Gruziją ir manevruoti Gruzijos viduje.
Kitos Europos valstybės – pavyzdžiui, Ukraina ir Baltijos šalys – dabar bijo Rusijos jėgos. Ar šios baimės pagrįstos?
Baimė, kad Rusija agresyviai gins savo interesus ir galbūt mėgins išbandyti NATO solidarumą su Baltijos šalimis ar Ukrainos ryšių su Vakarais tvirtumą, yra pagrįsta. Tačiau mažai tikėtina, kad situacija vystysis taip, kaip atsitiko Gruzijoje, ir bus įvesti kariai. Visgi mes neturime pamiršti, kad Ukrainoje yra viena svarbiausių Rusijos laivyno bazių Juodojoje jūroje. Dalis jos gyventojų taip pat turi rusiškus pasus ir jaučia simpatijas Rusijai. Taigi, panašus konfliktas kaip Gruzijoje yra įmanomas. Kalbant apie Baltijos valstybes, aš būčiau labiau linkęs manyti, kad Rusija, prieš pradėdama karinę intervenciją, sieks įgyti daugiau įtakos pasinaudodama kibernetiniais karais ir infiltravimu.
ES paragino Rusiją nepripažinti Pietų Osetijos ir Abchazijos nepriklausomybės. Maskva ignoravo perspėjimus, ir jau nebe pirmą kartą. Kokius politinius kelius dabar turi ES bendraudama su Rusija?
Mes neturime tikėtis kažkokio stebuklingo vaisto, kuris padėtų pakeisti Rusijos užsienio politiką. Mes turime galvoti pirmyn. Priminti Rusijai, kad jai pačiai yra svarbu, jog būtų išlaikytas ekonominis bendradarbiavimas su ES. Užtikrinti, kad stabilizacijos regionai posovietiniuose regionuose eina pirmyn – politiškai, teisiškai ir ekonomiškai, ir kad jie yra remiami ES. Briuselis neturi leistis išmušamas iš vėžių. Procesai turi tęstis, ir ES turi tai užtikrinti.
Kaip Jūs manote, kaip ES ir Rusijos santykiai atrodys po keturių mėnesių?
Manau, kad santykiai išliks sudėtingi. Abi pusės turi žengti kelis žingsnius ir iš naujo apsvarstyti, ar, visų pirma, vis dar norima partnerystės.
