Vokietijoje išleistas vieno seniausių lietuvių kalbos rankraščių, pirmasis lietuviškų pamokslų rinkinys, vadinamoji Volfenbiutelio postilė.
Penktadienį Volfenbiutelyje, Hercogo Augusto bibliotekoje, vykusiame postilės leidimo pristatyme Lietuvos užsienio reikalų ministerijos sekretorius Laimonas Talat-Kelpša pažymėjo, kad šis reikšmingas rankraštis – vienas seniausių lietuvių kalbos rašto paminklų – nukelia į protėvių laikus.
„Vartydami šį rankraštį galime sužinoti, kaip kalbėjo, rašė ir meldėsi mūsų proseniai. Skaitydami galime žavėtis lietuvių kalbos grožiu ir atrasti šios seniausios Europos kalbos archajines formas“, – sakė L. Talat-Kelpša.
Kaip pranešė URM, diplomato teigimu, ši postilė yra svarbi gairė kelyje europietiškos Lietuvos tapatybės link – į postilę įtraukti pirmieji antikinių ir viduramžių tekstų vertimai sieja Lietuvą su Europos istorijos palikimu.
„Volfenbiutelio postilė – tai lietuviškos kultūros ženklas Mažąja Lietuva vadintoje Rytų Prūsijoje. Ji liudija apie glaudžią tuometinę Lietuvos ir Vokietijos kaimynystę“, – teigė ministerijos sekretorius, pabrėždamas, kad šiandieninėje Europoje ypač svarbu nepamiršti šių svarbių tautas ir šalis siejančių jungiančių kultūros sąsajų.
Volfenbiutelio postilė – tai nežinomo autoriaus lietuviškas rankraštinis 1573 metais sudarytas pamokslų rinkinys „Išguldymas Evangelijų per visus metus“. Jis nuo 1648 metų saugomas Hercogo Augusto bibliotekoje Volfenbiutelyje.
Komentuotą Volfenbiutelio postilės leidimą parengė J. W. Geothe’s universiteto (Frankfurtas prie Maino) docentė habilituota daktarė Jolanta Gelumbeckaitė pagal Hercogo Augusto bibliotekos ir universiteto projektą. Šiame Volfenbiutelio postilės leidime pirmą kartą skelbiama spalvota originalo dydžio rankraščio faksimilė ir dokumentinis teksto perrašas. Išsamioje įvadinėje studijoje pateikiamas išorinis rankraščio aprašas, teksto sandaros analizė ir teksto sukūrimo ir tyrimo istorija.
Pasak pranešimo, šis unikalus rankraštis yra vienas išsamiausių ir svarbiausių lietuvių kalbos istorijos dokumentų, liudijančių rašomosios kalbos formavimosi procesą, taip pat žymiai spartesnę nei iki šiol manyta Europos kultūros sklaidą lietuviškai kalbančiuose kraštuose.
