Prieš metus apie Krekenavos agrofirmoje nelegaliai vokeliuose mokamus pinigus prabilusi 48 metų krekenaviškė, buvusi šios įmonės mėsos sūdytoja Dalia Budrevičienė iki šiol neturi darbo. Nors Panevėžyje ir trūksta darbo rankų, išgirdę darbo ieškančios moters pavardę darbdaviai staiga persigalvoja ir pareiškia, kad darbo vieta užimta, rašo „Lietuvos rytas“.
Tiesa, D.Budrevičienei konservatoriai siūlė kandidatuoti jų sąraše per savivaldybių tarybų rinkimus, bet moteris tikina pernelyg atsakingai žiūrinti į tokį darbą, todėl nekelsianti savo kandidatūros.
„Darbo po to, kai mane atleido iš Krekenavos agrofirmos, taip ir nepavyko rasti. Manęs niekas nenori priimti, - „Lietuvos ryto“ paklausta, gal jau turinti naują darbą, sakė D. Budrevičienė. - Kai skambindavau pagal skelbimus ir pasakydavau savo pavardę, atsiprašydavo ir pasakydavo, kad ši vieta jau užimta.
Laimę aš bandžiau Panevėžyje, mat Krekenavoje nėra kur dirbti. Čia yra vienintelė Krekenavos agrofirma. Nežinau, ką galvoti. Kartais imu daug kuo abejoti.“
Paklausta, gal ketina pradėti savo verslą, moteris sakė, kad tam reikia didelių pinigų, o ji jų neturinti. „Be to, rizika didelė, nežinia, ko gali sulaukti – juk kas nors ir padegti gali. O jėgų ir noro steigti verslą pakaktų. Nesu nusivylusi gyvenimu. Aš – optimistė“, - sakė D.Budrevičienė.
Pasak jos, dabar jos pajamos – bedarbio pašalpa. Tai – 400 litų. Vyras – neįgalusis, gauna 400 litų pensiją. „Iš 800 litų turime išsilaikyti trise.Jaunesniajai dukrai dar tik 14 metų. Trys vyresniosios jau dirba“, - sakė ji.
Paklausta, ar dar sykį prabiltų garsiai apie vokeliuose mokamą atlyginimą, D. Budrevičiene sakė, kad jai rūpėjo jos ir jos vaikų ateitis.
„Siekiau socialinių garantijų. Man nebuvo svarbu, ar tai Viktoro Uspaskicho įmonė, ar kieno kito. Žinoma, dabar visokių minčių ateina į galvą, tačiau viena žinau: jeigu reikėtų, dar kartą visa tai pakartočiau“, - sakė moteris.
