Socialiniuose tinkluose pastarosiomis dienomis gyvūnų teisių gynėjai ir savanoriai dalinosi informacija apie rastas nelegalias šunų daugyklas visoje Lietuvoje.
Rugpjūčio 7 d. VMVT pranešė susipažinusi su vykstančią situaciją ir jau pradėjusi imtis griežtų veiksmų.
Širvintose rasti gyvūnų kaulai ir gaišenos
VMVT direktorius atskleidė, kad Širvintų nelegalios veisyklos šeimininkas tarnybai jau yra žinomas, tačiau savo tikrąją veiklą jis dangstė.
„Veisėjas gyvenamajame name savo veiklą, šuniukų veislyną, buvo įregistravęs. Tose patalpose gyvūnų nepriežiūros ar gerovės reikalavimų pažeidimų nenustatyta, tačiau už kelių kilometrų jis įsirengė voljerus, kuriuos laiko nepranešęs ir nedeklaravęs“, – konferencijos metu teigė D. Remeika.
Širvintų veisėjas jau yra kelis kartus baustas dėl gyvūnų gerovės taisyklių nepaisymo, tačiau paaiškėjusi nauja informacija nustebino.
„Šis žmogus yra baustas ir dėl žemės ūkio gyvulių, ir dėl gyvūnų produkcijos nepriežiūros. Apie atskirus voljerus mums taip pat nebuvo žinoma.
Šiandien vyksta tyrimas ir tikriausiai bus nustatytas žiaurus elgesys su gyvūnais. Radome tiek gaišusių gyvūnų, tiek neseniai gimusių ir kitų gyvūnų kaulų, todėl dabar intensyviai dirbame, yra imami reikalingi tyrimai, kurie bus pristatyti į potologijos centrą“, – teigė VMVT direktorius.
Pasak D. Remeikos kol kas visa surinkta informacija rodo, kad bus pritaikytos ankščiausios sankcijos, kur gresia ir baudžiamoji atsakomybė.
Negali veikla – ne naujiena
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus teigimu pranešimų apie gyvūnų gerovės pažeidimus tarnyba gauna šimtais.
„Mes per metus gauname apie 700 šimtus pranešimų apie gyvūnų gerovės galimus pažeidimus, gyvūnų sveikatos pažeidimus. Per metus vykdydami tokią planinę veiklą nustatome 3-4, praėjusias metais iki penkių nelegalių veisėjų“, – teigė D. Remeika.
Siekdami pažaboti šią veiklą VMVT siekia prevenciškai bendradarbiauti su kitomis panašias pareigas turinčiomis institucijomis.
„Kadangi be gyvūnų gerovės mes turime dar 42 fukcijas, negalime įsikišti į visus atvejus. Todėl siekiame prevenciškai bendradarbiauti su savivaldybėmis ir policija – institucijomis, kuriomis šiuo klausimu turim lygias teises ir pareigas.
Gavę įvairius pranešimus tikrai reaguojame, tačiau nesame operatyvininkai, todėl mums reikia ir savivaldybių pagalbos, kurios pagal VMVT nustatytą tvarką rengia konkrečias taisykles dėl gyvūnų laikymo gyvenamosiose patalpose ir turi kontroliuoti jų vykdymą, ir policijos“, – kalbėto direktorius.
Nelegalios veisyklos ir pirkėjų problema
Dariaus Remeikos nuomone nelegalios veisyklos turi galimybę plisti todėl, nes daugelis gyventojų gyvūnus nori įsigyti pigiau.
„Matome, kad gyvūnų gerovės supratimas visuomėnės lygmeniu gerėja, tačiau paklausa dėl pirkimo pigiau susidaro sąlygas nelegaliam verslui.
Reikėtų tikrinti, iš kur perkate gyvūną, pažiūrėti kokiomis sąlygomis jie laikomi. Nelegaliai įsigytus gyvūnus reikėtų ir ženklinti mikroschemomis, kad būtų lengviau atsekti ir juos ir patį veisėją“, – teigė D. Remeika
VMVT direktorius patariam perkant gyvūną sudaryti sutartį, tokiu atveju įvykus nelaimei galės padėti ir valstybės institucijos
„Jei perkame katę maišę prisidedate prie tokio verslo, o tada mes nebegalime padėti“, – kalbėjo VMVT direktorius.
Nemaža dalis gyvūnų teises pažeidžiančių asmenų– neadekvatūs
D. Remeikos teigimu, nemaža dalis gyvūnų teises pažeidžiančių ir netinkamomis sąlygomis jų laikomų asmenų net nesupranta, ką daro.
„Nemaža dalis neadekvačiai vertina situaciją ir galimai turi tam tikrų sutrikimų, nes galvoja, kad gelbėja gyvūną net jei ir neturim kuo jį šerti ar nežino, kaip tinkamai prižiūrėti“
Kita asmenų grupė, kuri netinkamai elgiasi su gyvūnais dažniausiai turi verslo interesų ir net negalvoja apie gyvūnų gerovę.
„Tokie asmenys yra baudžiami, tačiau tikrai manome, kad baudas reikia griežtinti ir reikia griežtinti Administracinių nusižengimų kodekso nuostatas.
Taip pat reikia panaikinti įspėjimą, kad baudos neprasidėtų nuo pusės minimalios baudos, Jos turi didėti ir būti skiriamos be jokio įspėjimo, nes nevisada gali įrodyti gyvūno patiriamą kančią“, – konferencijos metu teigė D. Remeika.
