Liberalizmui nepriklausomoje Lietuvoje ne nesiseka. Jo paprasčiausiai nėra. Yra pavieniai individai, kurie kartais save pavadina liberalais, nes tiki žmogaus verte. Yra net judėjimai (straipsnyje minėta „Santara-Šviesa“, LLRI, Liberalios minties institutas ir kt.), tiesa, gana skirtingi, tačiau, kaip bebūtų, kuriuos galima laikyti liberaliais, nes jie bando propaguoti liberalias vertybes. Tačiau liberalizmo, kaip ideologijos, kaip sąjūdžio, kaip viešumoje aiškiai deklaruojamos intelektualinės srovės nėra. O/Deja tai, ką liberalizmu pavadino kai kurie gerbiami autoriai, ar tai, kad liberaliomis pasivadino kai kurios skirtingus vadukus turinčios grupės (vadinamosios partijos) nieko nepasako apie liberalizmo specifiką, bet daug kalba apie mūsų politinę kultūrą ir politinės bei ideologinės minties skurdą.
Autoriai rėmėsi dvejomis liberalizmo demaskavimo strategijomis. Pirmoji – parodyti, kad „partinis liberalizmas“ nenuoseklus, arba, cituojant Liberalų partijos įkūrėją V. Radžvilą, jai būdingas „principinis neprincipingumas“. Pasakyta taip, lyg kitos partijos (beje, skirtingai nei liberalai turėjusios realią politinę valdžią) buvo/yra ideologiškai nuoseklios ir įgyvendino savo programas. Bet palikime kitas partijas sau. Mūsų objektas – liberalai. O apie juos iš tiesų nėra ko ginčytis: menkas palaikymas visuomenėje, švelniai tariant, nelabai liberalūs lyderiai, oportunistiškumas, susiskaldymas ir t.t. Žodžiu, trumpa nepriklausomos Lietuvos istorija ne kartą leido mums įsitikinti, koks silpnas ar, veikiau, politiškai nesusipratęs yra liberalizmas Lietuvoje.
Tačiau ar iš tiesų buvo demaskuotas liberalizmas. Kad atsakytume į šį klausimą pasitelkime „katašunio“ metaforą. Įsivaizduokite, kad jaunas ir ambicingas mokslininkas pareiškia, kad egzistuoja toks gyvūnas Katašunis ir bando jį ištirti. Be to, kad išsiaiškina, jog šis paslaptingas gyvūnas turi galvą, uodegą, dvi ausis, vaikšto ant keturių kojų ir pan. „Mokslininkas“ taip pat nustato, jog maždaug pusė visų Katašunių loja. Jis nenuleidžia rankų ir padaręs keletą išsamesnius tyrimus sužino, kad kita pusė visų Katašunių – kniaukia ir miaukia. Pagalvojęs, kad tai iš esmės nereikšminga detalė mokslininkas paskelbia savo studiją „Katašunio išvaizda ir gyvenamoji aplinka“ praleisdamas kelias visiškai „nereikšmingas“ detales, pvz., jo leidžiamus garsus.
Šios trumpos istorijos prasmė ir problema labai paprasta – nepaisant to, kad mes kalbame (ar norime kalbėti) apie vieną fenomeną, jis nebūtinai toks yra. Atvirkščiai, prieš mūsų klausiančias akis du visiškai skirtingi dalykai, kuriuos mes dėl savo neatidumo linkę sumesti į vieną krūvą. Lietuvos politinė erdvė yra tikras lobis panašaus plauko jauniesiams mokslininkams. Tenka stebėti ir stebėtis, kaip teorinis Katašunis Lietuvoje įgijo gana praktiška pavidalą ir kaip toks hibridas tapo visiškai priimtinas ne tik šuniui ir katei, bet ir viską žinančiam mūsų „politologui“.
Be abejo, kalbama apie įvairių lietuviškų politinių Katašunių porūšius: Liberalcentristus, Socialliberalus, Liberaldemokratus. Akivaizdu, kad visi politiniai-genetiniai eksperimentai Lietuvoje patyrė nesėkmę, kurios didžiausia auka – pats liberalizmas. Apie jos priežastis čia nekalbėkime. Kur kas svarbiau, kad Katašunis mulkino/mulkina ne tik save, bet mūsų mokslininkus. Jis, „liberalizmas“, netapo pagarbos asmenybei ir minimalios valstybės koncepcijos ruporu. Trumpai tariant, Liberalcentristai nėra liberalai; Socialliberalai nėra liberalai; Liberaldemokratai nėra liberalai. Liberalų sąjūdžio, deja, nėra. Tai, ką aprašo autoriai – kai kurių mūsų partinės sistemos partijų nesėkmė.
Antroji liberalizmo demaskavimo strategija kiek labiau ideologizuota (arba, sakykim atvirai, piktesnė) ir vidujai prieštaringa. Autoriai nesibodėdami tariamas liberalizmo ydas priskiria mūsų valstybei ir štai, abrakadabra, liberalizmas Lietuvoje, pasirodo, triumfuoja. Ir taip yra todėl, abrakadabra, kad, pasirodo, socialistai yra ne kas kita kaip užsimaskavę liberalai. O tai patvirtino VU TSPMI dėstytojas A. M. Brazauskas. Abrakadabra, Lietuvoje pradeda veikti „nematomoji šv. Liberalizmo ranka“, „pasaulio liberalas“, kuri paverčia karjeristais ir, ne duok Dieve, laisvais dorus lietuvius, griauna šeimą, naikiną kultūrą, moralę ir sveiką protą. Šėtono tai darbas! Ant laužo liberalizmą!
Deja, ši „abrakadabra“ – ne sutirštinimas. Tai mūsų „politikos teoretikų“ įžvalgos. Merdinčio katašunio mėsinėjimas, prikišant tai, kad jis nemoka skraidyti. Viskas, ką reikėtų atsakyti tokiam straipsnio tonui: Lietuvoje jokio liberalizmo fiasko nėra, nes niekada nebuvo liberalios politinės programos triumfo. Viskas, kas yra, pagarbos žmogaus laisvei stoka. Visa, ką mes matome, vadinamasis cinizmas, hedonizmas, idiotizmas, „vartotojiškumas“ ir t.t. – asmeninės, „pas mum“ gajos žmogaus savybės. Beje, gajos ne tik Lietuvoje. Šiomis „liberalizmo“ ligomis serga komunistinė Kinija, socialdemokratinė Danija, konservatyvi JK, stačiatikiška ir „našistiška“ Rusija... Taigi kas yra šis „anti-liberališkas“ argumentas? Apie ką jis? Ūkų ūkai, uždengiantys mūsų aktualiąją kasdienybę su tikromis problemomis ir tikromis nuodėmėmis. Migloti ir neišbaigti pasvarstymai apie šiuolaikinį pasaulį ir liberalizmą, kuris tėra viena, mano galva, tikrai ne pati blogiausia, modernizmo apraiška.
Pozityvaus kritiškumo dėlei reiktų pasakyti bent vieną dalyką, kuris nudžiugino perskaitytame straipsnyje – pats bandymas kritiškai pažvelgti į „primityvųjį“ liberalizmą. Tai skatina liberalų savivokos atsiradimą ir galbūt taps prielaida realizuotis „nesukarikatūrintoms“ ar nesaikingai „sulibertarintoms“ liberalizmo idėjoms Lietuvos politiniame gyvenime. O visgi: kam rūpi kiek labiau subalansuota liberalizmo kritika ir jei kas ieško „žmogiškojo liberalizmo veido“ tepaskaito daugiau nei metų senumo L. Donksio straipsnį „Liberalizmas ir liberalios vertybės Lietuvoje“.

Straipsnis yra šmaikštus . Pririnkta visokių įvykių iš partijų gyvenimo ir iš to daromos išvados. Deja čia suklumpama. Išvados yra su išankstiniu nusistatymu : liberalizmas blogai , o Lietuvoje šį krytis vos ne blogio pranašas.
Tai kas tada gerai ?
Konservatyvizmas matyt ir vienas iš jo Lietuviškų pranašų ?
Deja konservatorių partinėje programoje daugiau socializmo , negu pas socdemus . Jie lyg ir norėtų laisvos rinkos bet tuo pačių norėtų kontroliuoti pieno kainas ir šeimų santykius.
Liberalams iš viso nėra budinga tiesos monopolio teisė .
Straipsnyje minimi A. Smith ir J. Lock davė pasauliui davė kapitalizmą , sakykim netobulą lygybės požiūriu sistemą , tačiau iš principo skirtingą nuo Karlo darbininkų diktaturos.

O tamsta prie bolševikų būtumėte tiesiog sėdėjusi sau patyliukais ir niekur nelindusi, ane? Jei žmogus turi SAVO poziciją ir ją išsako, kaip SAVO, tai jis jau bolševikas??? Kur jau esame girdėję tokią giesmelę, ką? Aguona?

Jei viskas vienodai vertinga ir viskas neišku bei reliatyvu, tai kam mes išvis kalbamės, ką? Juk iš vienos pusės ir jūs durna, bet iš kitos pusės geniali. Iš vienos pusės mėšlas ne sviestas, bet iš kitos pusės, tai tik subjektyvi nuomonė to, kam mėšlas nepatinka :)

Be to, kalbant api V. Laučių, kurio straipsnio, matosi, nepajėgėte suprasti, ten kalbama apie lietuvišką liberalizmą ir konkrečias aktualijas. Bet jums per sudėtinga aiškintis tokias subtilybes. Geriau tiesiog užversti prisisiotas akis į dangų ir "giliamintiškai" pratarti: "vienos tiesos nėra" :)

Laučius būtų labai tikęs bolševikams. Jis su tokiu talentingu azartu gali supliekti belekokius kitatikius. Ir nepamiršta pridurti, kad yra viena tiesa. Aišku, jo paties. O juk liberalizmas toks pat vertingas kaip ir socialdemokratija ir konservatizmas.

Laučius būtų labai tikęs bolševikams. Jis su tokiu talentingu azartu gali supliekti belekokius kitatikius. Ir nepamiršta pridurti, kad yra viena tiesa. Aišku, jo paties. O juk liberalizmas toks pat vertingas kaip ir socialdemokratija ir konservatizmas.

Patiko straipsnis, patinka ir Lenkija. Būtent taip reikia ginti SAVO nuomonę ir SAVO TAUTOS interesus, o ne taip, kad patiktų kolaborantams ir "senajai Europai"

Prjojektas 2A :) Arba A-A :)))

na, mano manymu dar nei viena valstybe savo politikų nebuvo pasukta liberalizmo kryptimi - na, pvz. ta prasme, kokia jam suteikė , tarkim, F.von Hayekas, kritiškai žiūrėjęs į daugelį dabartinių "liberalų", ir visai nelaikiusių jų liberalais, bet pavojingais prisidengėliais

Lietuviskieji buyratinai. Pazekit i juos. Siaubas siaubas

mielas politologe, ziaurokai skamba is tavo lupu pasakymas "prastažmogiai" - su liberalizmu sis zodis irgi nieko bendro neturi.... Paimtas tiesiogiai is utilitarizmo zodynelio....