Prieš metus kalbant apie tai, kuo gi lietuviai išsiskiria savo nuomonėmis ar nuotaikomis iš kitų Europos Sąjungos gyventojų, neabejojant buvo galima sakyti, kad ryškiu optimizmu. Ir tas optimizmas nuolat didėjo. Pavasarį, vasaros pradžioje vartotojų pasitikėjimo rodiklis, taip pat jo komponentai -namų ūkio finansinės padėties vertinimas ir šalies ekonominės padėties vertinimas per artimiausius 12 mėn. -pasiekė šalies rekordą.
Deja, dėl kainų kilimo nuotaikos pradėjo sparčiai blogėti, ir lapkritį optimistiškai vertinančiųjų savo šeimos finansinę padėtį ateityje buvo jau mažiau negu vertinančiųjų pesimistiškai. Ypač daug nerimo dėl šalies ekonomikos: 36 proc. mano, kad padėtis toliau blogės, ir 21 proc. - kad pagerės (2007 m. lapkritis, Statistikos departamentas), o prieš metus vertinimai buvo priešingi. Vartotojų pasitikėjimo rodiklio mažėjimas stebėtinai gerai koreliuoja su ministro pirmininko Gedimino Kirkilo reitingo mažėjimu: palankumo premjerui kritimas vienu procentiniu punktu maždaug atitinka vieną vartotojų pasitikėjimo rodiklio punkto sumažėjimą. Per du pastaruosius mėnesius negatyvūs abiejų rodiklių pokyčiai siekia devynis procentinius punktus. Beje, Lietuvos gyventojų palankumas Vyriausybei per metus nepasikeitė, buvo ir liko nedidelis, apie 18 proc. ("Vilmorus"), ministrų reitingai irgi silpnai siejasi su ekonominės padėties vertinimu. Taigi susidaro įspūdis, kad atsakomybė už infliaciją siejama pirmiausia su G.Kirkilu.
Galima buvo spėti, kad blogėjant ekonominėms nuotaikoms sparčiai mažės socialdemokratų reitingas. Iš tikrųjų, prieš metus ketinančiųjų už juos balsuoti (nuo turinčių nuomonę respondentų) buvo 25 proc. ("Vilmorus"), o dabar tik 16 proc. Tačiau apskritai per metus politinėje scenoje įvyko geičiau kiekybinių, o ne kokybinių pokyčių: Tėvynės sąjunga turėjo 24 proc. balsų, panašiai ir dabar - 22 proc., Darbo partija turėjo 14 proc. ir dabar turi 14 proc. Tiesa, pagerėjo Tvarkos ir teisingumo partijos padėtis: buvo 10 proc., o dabar 19 proc. Rinkimų barjerą taip pat įveikia Valstiečių liaudininkų sąjunga, Naujoji sąjunga, prie šios ribos yra Liberalų ir centro sąjunga bei Liberalų sąjūdis (susijungę pereitų be jokių abejonių). Vertinant iš esmės po 2004 m. Seimo rinkimų pokyčių nėra itin daug, svarbiausi - Tvarkos ir teisingumo partijos populiarumo didėjimas ir Darbo partijos populiarumo mažėjimas.
Partijų lyderiai yra tie patys, panašios ir jų kalbos. Jeigu padėtis nepasikeis, vargu ar būsimi Seimo rinkimai pasižymės aktyvumu. Stebėtinai pastovus prezidento Valdo Adamkaus reitingas, kurio neveikia jokie įvykiai ar procesai: prieš metus buvo 68 proc., o dabar 70 proc. palankių vertinimų. Įdomus ir svarbus pasikeitimas - Dalios Grybauskaitės populiarumo didėjimas. Prieš metus į atvirą klausimą (be parengtų atsakymų) "Kas geriausiai atstovauja jūsų interesams?" ją paminėjo tik 2,8 proc. respondentų (10 vieta), dabar tokių 8,6 proc. (3 vieta). Visuomenės nuomonės palankumas šiai politikei suteikia gerų perspektyvų ateityje. Vertinant institucijas didžiausias pokytis, deja, negatyvus, įvyko policijos atžvilgiu. Prieš dešimt metų policija nepasitikėjo dauguma gyventojų, tačiau pamažu, labai lėtai, pasitikėjimas didėjo. 2007 m. bent jau šešis mėnesius pasitikinčiųjų buvo daugiau nei nepasitikinčiųjų. Senosiose Europos Sąjungos šalyse policija iš visų institucijų pasitikima kone labiausiai, o pokomunistinėse šalyse yra kitaip. Galima netgi sakyti, kad šis pasitikėjimo rodiklis atspindi bendrą padėtį, kiek valstybėje yra tvarkos, darnos ir teisingumo. Taigi šiemet Lietuva jau buvo pasiekusi santykinai neblogą būvį. Deja, įvykis Skuode pasitikėjimą policija vėl nubloškė į ketverių penkerių metų senumo lygį.
