Vilniaus AVMI darbuotojams bendrovė vadovas niekaip negalėjo paaiškinti susidariusios šimtatūkstantinės sumos. Liko nežinoma ir prekių trūkumo bei pertekliaus susidarymo priežastis. Į tokią situaciją bendrovė pakliuvo todėl, kad nedeklaravo apie 130 tūkst. prekių kiekio pertekliaus, taip pat inventorizacijos metu nustatytas 472 tūkst. Lt kosmetikos bei kitų prekių trūkumas. Nurašytas prekes gudriai bandyta nuslėpti prisidengiant marketingo. Garsiais prekių ženklais: BABE, FARMONA, EYE CARE, VITAL NATURE pažymėta produkcija buvo dovanojama ir dalijama lengva ranka, nors įmonė nėra šių prekių gamintoja ir sutartyse su tiekėjais nėra numatytas nemokamas jų išdalijimas pirkėjams reklamos ar reprezentacijos tikslais.
Be to, bendrovė į PVM ataskaitą nepagrįstai įtraukė apie 6 tūkst. Lt lengvojo automobilio nuomos išlaidų. Bendrovės atstovai slepia tikrąjį automobilio naudojimo tikslą (asmeniniai naudai gauti), nes jokių teisių verstis apmokestinamąją veikla, susijusia su automobiliu, neturėjo. Bendrovė pirmojo patikrinimo metu gavo įspėjimą ne tik dėl automobilio panaudos, bet ir dėl „prarastų“ prekių PVM apskaitymo. Mokestinio tyrimo metu papildomai buvo deklaruota daugiau nei 94 tūkst. Lt mokėtino PVM.
Bendrovė tiriamuoju laikotarpiu dirbo nuostolingai, tad bendrovės savininkai nepagrįstai sumažino savo pajamų kiekį ir nuo jo neatskaitė mokesčių valstybei. Ir lyg to būtų negana, bendrovė 96 tūkst. Lt sumą nepagrįstai pripažino beviltiška skola ir šia suma padidino mokestinį nuostolį neturėdama jokių įrodymų, pagrindžiančių skolos beviltiškumą.
Įmonės dokumentuose apskaityta akcininko ir kito fizinio asmens suteiktų paskolų daugiau nei 2,5 mln. Lt sumai. Įstatymiškai skolos yra laikomos beviltiškomis, jeigu mokesčių mokėtojas negali jų susigrąžinti praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo skolų sumos įtraukimo į mokesčio mokėtojo pajamas, nuo skolų užfiksavimo mokesčio mokėtojo apskaitos dokumentuose arba jei skolininkas yra miręs, paskelbtas mirusiu, likviduotas arba bankrutavęs. Įdomu tai, kad įmonė net nebandė įrodyti skolos beviltiškumo ir nedėjo pastangų šioms skoloms susigrąžinti. VMI planuoja patikrinti asmenis, kurie bendrovei neva suteikė paskolas ir išsiaiškins ar skolintojai turėjo legalių pajamų tokioms paskoloms.
Minėta bendrovė į mokesčių administratoriaus akiratį pateko vykdant projektą „Skaidri gamyba“, nes viena iš jos deklaruotų veiklų buvo kitų niekur nepriskirtų maisto produktų gamyba, o finansiniai rodikliai kėlė pagrįstų abejonių dėl teisingų mokestinių prievolių vykdymo. Šiuo projektu siekiama išaiškinti apdirbamosios gamybos sektoriaus įmones, kurios galimai slepia pridėtinės vertės ir pelno mokesčius (PVM, PM) neapskaitydamos dalies gautų pajamų ar kitais būdais mažindamos pardavimų vertę. Šiuo metu VMI tikrina maisto produktų, chemikalų ir chemijos, guminių ir plastikinių gaminių gamybos įmones - per šiuos ir ateinančius metus iš viso atliks per 300 rizikingiausių gamybos įmonių patikrinimų.
Vykdant projektą „Skaidri gamyba“ rizikingiausiose maisto pramonės ir kt. gamybos įmonėse atlikus kontrolės veiksmus papildomai nustatyta 1,6 mln. litų mokėtina PVM ir kt. mokesčių suma, deklaruoti mokestiniai nuostoliai sumažinti 5,8 mln. litų suma ir 2,6 mln. litų suma padidinta pelno mokesčio bazė.“- pasakoja Vilniaus AVMI Mokestinių prievolių departamento direktoriaus pavaduotojas, projekto „Skaidri gamyba" vadovas Mindaugas Almantas
Vilniaus AVMI primena, kad apie įvairius mokestinius pažeidimus pranešti galima VMI pasitikėjimo telefonu 1882, užpildžius elektroninę anketą VMI svetainėje www.vmi.lt arba pasinaudojus programėle išmaniesiems telefonams „Pranešk“, taip pat užėjus į apskrities Mokesčių inspekciją bei jos teritorinius padalinius.
