Parke kalbinti kauniečiai – per žiemą namie užsisėdėję dabar energijos semiasi kaip kas išmano – vieni suka ratus po žaliąją oazę, kiti nevengia papildų.
Paklausti, kaip gi stiprina organizmą, kai kurie sako, kad vaikšto, kiti – geria vitaminus.
„Paprastai tai dilgėlėm ir garšvom, bet šiemet dar nespėjau", – kaip stiprina organizmą pasakoja kitas žmogus.
O kiti ir kavos puodelių skaičių didina. Pasak Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos doktoranto, žolininko Mariaus Lasinsko bundanti gamta išties turi stebuklingų galių – suteikia žmogui žvalumo ir energijos. Dabar kaip tik pats metas mėgautis grynu oru, saule ir gamtos dovanomis. Derėtų nepamiršti ir trijų svarbiausių žolininko taisyklių.
Jis pasakoja, kad seniau pagrodavo, pasimelsdavo, susikaupdavo, kad kokį kilnų darbą darys, eis rinkti vaistažolių, kurios yra ir maistas, ir vaistas. Jeigu šalia šiukšlelę rasdavo, būtinai ją paimdavo, antra taisyklė – padėkok ir gerą darbą padaryk, trečia taisyklė – ne viską rinkti jeigu matai kad dvylika šalpusnių, tris paimi devynis palieki.
Tad su žolininku skubame į pievas ir pamiškes stebuklingų gamtos vitaminų bombų ieškoti.
„Po kojomis yra ir maistas ir vaistas, reikia tik truputį mokėt pažinti ir netingėti“, – kalbėjo žolininkas Marius Lasinskas.
Žinoma, geriau eiti toliau nuo kelio, kur tyresnis oras. O čia pievos jau puošiasi geltonu šalpusnių kilimu.
„Kepenims labai gerai, virškinimą pagerina, o nuo senų senovės buvo naudojamas kosuliui paleisti, šalpusnio arbatėlę pagerti kokią savaitėlę“, – pataria jis.
O netoliese auga ir plautė, skirta visiems žiemos kosuliams iš plaučių išvaryti.
„Plaučių žolė. Matote žiedukas ir mėlynas ir violetinis, ant to pačio augalo, taip jūs atpažinsite, ji labai gerai plaučių veiklai, po žiemos jeigu dar užsisenėję kokie kosuliai ir pakramtyti ir į salotas įsidėti ir net arbatą išsivirti“, – pasakojo M. Lasinskas.
Pievoje jau žaliuoja ir šviežutėliai ūgtelėję kiaulpienių lapeliai. Tai vienas geriausių pasaulyje augalų – šaknys, lapeliai ir žiedeliai – ankstyvą pavasarį naudinga visa ir viskam.
„Kai reikia iš organizmo išvalyti tuos cepelinus, sumuštinius iš kraujagyslių, iš žarnyno, tai mums ateina į pagalbą kiaulpienė. Išsikasame šaknį, nuplauname, kad žemių nebūtų, sudžioviname, gauname gabaliukus ir po šaukštelį per dieną: ir cholesterolis mažinamas, ir kepenų veiklą, atmintį, nuo kojų galiukų iki plaukų viršūnėlių, paskui lapeliai į salotas dėti, galima susidžiovinti arbatas daryti", – kalbėjo žolininkas.
Na, o pasižvalgius po kojomis metas akis pakelti aukštyn. Čia akį traukia blindės, mums įprastai vadinamieji kačiukai. Dar geriau jei jie su geltonais ilgais pūkeliais.
„Pasidarysime skanią geltoną arbatėlę – galima įdėti vaikui – vienas kačiukas, suaugusiems – trys penki kačiukai. Užpilame vandeniu uždengiame – galėsime gerti kačiukų arbatą. Kačiukai vaikams kai nervukai nelaiko, arba peršalimai o vyresniems žmonėms tai aspirino pakaitas ir skystina kraują", – kalbėjo žolininkas.
Marius įspėja, kad visais atvejais reikėtų atsargiai elgtis su nepažįstamais, nors ir patraukliais augalais. Pavyzdžiui, rausvais žiedeliais pavasarį, o ryškiomis raudonomis uogomis vėliau akį traukiančio žalčialunkio šiukštu net nelieskite. Be to, vertėtų pasidomėti augalų savybėmis – neišmanančiajam net ir tai, kas naudinga, labai greitai gali virsti tuo, kas nuodinga. Tad ir mėlynai šlaitus nudažiusiomis žibuoklėmis geriau tik pasigrožėkite.
Pasak žolininko, visur svarbu saikas, tada ir nauda yra. Net geriant vaistažolių arbatas – septynias dienas geri, tris dienas darai pertrauką.
