– O kas nebetikėjo? Aš vieną kartą apsisprendžiau. Sunkiausia buvo partijoje apsispręsti. Buvo siūlymų, galvojom apie mero kandidatūrą. Buvo siūlymų, galvojom, kas galėtų būti. Buvo įvardinta ir mano pavardė tarp kitų. Aš ne iš karto sutikau, bet čia laike reikia žiūrėti, o paskutiniuoju metu, čia maždaug du mėnesius reikėtų imti, apsisprendžiau. Partija man svarbus dalykas – Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Labai svarbus, kolegų pasitikėjimas kolegų, kurie tą suteikė pasitikėjimą. Apsisprendžiau. tada jau darbas. Yra sunkus darbas. Kalbėjimasis su Tarybos nariais. Tarybos narių daug – 31.
– Ar tapti meru jums buvo iššūkis?
– Aišku, iššūkis. Tai yra visiškai nauja patirtis. Patikėkite – nesu ėjęs tokių pareigų. Vadovaujamą darbą teko dirbti ir nemažai. Aš pradėjau nuo darbininko. Dirbęs esu tekintoju. 1979 metais yra mano darbinis stažas prasidėjęs. Tai čia viskas „Ekrane“. Po kariuomenės grįžau – vėl darbininku, penkerius metus tekintoju ketvirtos kategorijos. Turiu tekintojo. Tačiau lygiagrečiai stojau į Panevėžio vakarinį institutą, inžinieriaus mechaniko specialybę...
– Išvardinkite tris svarbiausias miesto problemas, kurias imsitės spręsti pirmiausia?
– Šiandien jau daviau nurodymą pasidomėti. Labai slidu gatvėse, šaligatviuose ypač labai daug sušalusio sniego, storas sluoksnis, kad tiesiog pradėtų jį gabenti iš miesto, kad būtų saugiau. Mes Taryboje turime daktarą Darių Staugaitį, pas jį ateina daugybė susiluošinusių, susižalojusių žmonių.
– Kokie kiti darbai?
– Šiandien bus kolegija (kolegijos posėdis), susirinksim ir žiūrėsim, kas yra pateikta miestui, kokie projektai. Šiaip problemas aš įvardinau šiandien (ketvirtadienį, – aut. past.), nes valgyti nori tie, kurie neturi darbo. Antras – bandyti ieškoti, kaip jiems gauti darbo. Greičiausias darbo gavimas, manau, statybos. Jeigu pasiseks bendru mūsų Tarybos darbu gauti investicijų, tegu kad ir įstaigų renovacija, mokyklų, darželių, socialinių kažkokių pastatų. Tai pats greičiausias būdas. Pinigų, jei yra – viešieji konkursai. Ir tie, kurie laimėjo, neieškos kitam mieste žmonių, ieškos Panevėžyje.
– Kaip ketinate spręsti miesto biudžeto problemas, kokių darbų imsitės?
– Tai čia vienas meras – nulis. Va sėsim administracija, kartu Taryba, komitetai. Visi kartu rimtai perskaitysim. Buvo pristatyta storoji geltonoji knyga (biudžeto projektas, – aut. past.). Peržiūrėsim pagal komitetus, siūlymus. Galiausiai frakcijos teiks siūlymus. Labai drastiškas biudžetas, labai sumažintas, bet pernai jis buvo labai nerealiai išpūstas. Tai aš ir savo kalboje pasakiau. Tiesiog darbas ateičiai. Aš kviečiu bendram darbui, netgi pasiūliau, opozicijos kaip ir nėra dar, tai buvo ir pabrėžta kalbant. Tiesiog tie Tarybos nariai, kurie dar norėtų deleguoti savo žmogų į kolegiją. Jie sakė tą padarysią kitame Tarybos posėdyje.
– Kaip atsitiko, kad stojote į sąjungą su politiniais oponentais – partija Tvarka ir teisingumas, kurie jus palaikė mero rinkimuose, juk dalis narių iš šios partijos yra įtariami korupcija, o oficialiame konservatorių interneto puslapyje vis dar kviečiama atsiriboti nuo „tvarkiečių“?
– Neee.. Reiškia... Ne visai gal tiksliai būtų galima pasakyti. (Pauzė, – aut.past.) Palaikė slaptam balsavime. Tai aš ir nežinau, kas galėjo palaikyti. Slaptam balsavime yra toks demokratinis būdas.
Ir sakyti, tas ar kitas, tai nebūtų tikslu.
– Ar teigiate, kad nebuvo jokių užkulisinių pokalbių su kitomis partijomis?
– Užkulisinių praktiškai buvo, su visom frakcijom tartasi. Aš kalbėjau, paklauskite Ramūno Vyžinto, esu su juo kalbėjęs. Esu su visais kalbėjęs.
– Ar esant tokiai situacijai nesijaučiate veidmainiu, juk atsiribojote nuo „tvarkiečių“?
– Atsiribojome nuo blogų dalykų, blogų reiškinių. Korupcija, visi kiti – už ką numatyta baudžiamoji atsakomybė. Ir mūsų partijoje buvo žmogus, kuriam pareikšti įtarimai. Tas žmogus sustabdė savo narystę partijoje ir netgi padėjo Tarybos nario mandatą. Jūsų minima partija irgi padarė sprendimus. Tie žmonės, su kuriais turėjau reikalų, sakykim, mano įvardinta Rimantė Ratinskaitė (partijos Tvarka ir teisingumas narė, – aut. past.).
Kas jai ką gali pasakyti? Aš bent nežinau. Manau, kad aš ją siūlysiu kitą posėdį antrąja vicemere. Aš taip ir buvau delegavęs, kad bus ne daugiau nei du (vicemerai – aut. past.).
– Garsėjate kaip uolus katalikas, kiek kartų per savaitę einate į bažnyčią?
– Katalikui privaloma sekmadieniais ir šventėmis eiti. Dalyvauti šventose mišiose. To laikausi nuo pat vaikystės.
– Kokia veikla dar užsiimate bažnyčioje, ar priklausote kokioms nors bažnyčios organizacijoms ar brolijoms?
– Priklausau „Gyvojo rožinio“ draugijai, priklausau nuo 1971 metų. Mano mama buvo „Gyvojo rožinio“ būrelio vadovė. Atsikėlus į Vadoklių parapiją mano dvasinis vadovas buvo kunigas Alfonsas Jančis. Jam atsikėlus į Panevėžį, jis buvo įkūrėjas „Gyvojo rožinio“. Dalyvavo ten praktiškai moterys. Atsiradus laisvai vietai, man pasiūlė ir aš po šiai dienai dar priklausau... Vieną kartą per dieną reikia sukalbėti Rožinio paslaptį. Paprastai ryte. Aš dar ir tikybos mokytojas esu.
– Ar nenustatysite tvarkos melstis per Tarybos posėdžius?
– Matote, šitie dalykai yra kiekvieno asmeninis reikalas. Primetinėti nematau reikalo. Kiekvienas žmogus turi turėti savo įsitikinimus. Aš juos gerbiu.
–Ar artimi santykiai su bažnyčia netrukdys spręsti pasaulietinių miesto reikalų, ar išliksite objektyvus?
– Norite pasakyti: interesų supainiojimas? Kiek aš save pamenu, visada Taryboje balsuodavau, kad bažnyčios bendruomenės gautų bent kažkiek lėšų, bet tai čia yra labai teisingas dalykas. Kiek Lietuvoje deklaruoja save tikinčiais? Atrodo, apie 80 procentų save laiko katalikais. Tai yra bendruomenė, kuri moka mokesčius kaip kiekvienas dirbantysis ir iš tų mokesčių bent mažą dalelę galima skirti, sakykim, konkrečios parapijos ar parapijų ūkio reikalams. Ar tai statyba kažkokia, ar langų sutvarkymas, taip sakant, pagerinimas.
– Koks jūsų požiūris į kartu gyvenančius, bet nesusituokusius žmones?
– Tai yra jų asmeninė problema... Ir vienas, ir antras rizikuoja, o dar labiau rizikuoja vaikai, kurie nekalti. Gali atsitikt prie gyvų tėvų, vaikai našlaičiai.
– Ar pateisinate abortus?
– Asmeniškai nepateisinu, nes abortas yra žmogžudystė. Ypač Lietuvoje, turint tokią demografinę padėtį. Nedarykim abortų, tai klausimas bus išspręstas.
– Ar esate tolerantiškas seksualinėms mažumoms?
– Tai, ką numato Lietuvos Respublikos įstatymai, aš toleruoju, bet ar pritariu, yra kita nuomonė. Mano nuomonė sutampa su Katalikų bažnyčios nuomone, bet tai nereiškia, kad tai būnant meru trukdys darbui. Netrukdys visiškai. Žmogų gerbiu kaip dievo kūrinį, kuriam kiekvienam davė nemirtingą sielą. Jo asmeninė nuodėmė ar kiti dalykai – tai ne man teisti.
– Kokie jūsų santykiai šeimoje?
– Normalūs santykiai. Su žmona pernai atšventėm sidabrines vestuves. Turiu tris vaikus – visi studentai. Vyriausioji dukra turėtų baigti magistrantūrą Medicinos universitete. Sūnus – trečio kurso studentas Panevėžio institute, KTU inžinerinė specialybė. Mažoji dukra Vilniaus pedagoginiam universitete studijuoja socialinius mokslus.
– Kokios jūsų silpnosios vietos?
– Turbūt, kaip ir visi, turi silpnų vietų. Paprastai artimieji ar aplinkiniai perspėja, ką darau ne taip, ir aš reaguoju. Galbūt ne visada kantrus būnu.
– Kaip elgiatės, kai susinervinat?
– Retai susinervinu. Va šiandien vienu momentu (per mero rinkimus, – aut. past.) buvau pradėjęs nervintis, bet kažkaip radau savyje jėgų ir nusiraminau. Esu intravertas, daugiau verdu savyje.
– Kas jus labiausiai žavi?
– Menas žavi, muzika žavi – viskas, kas gražu. Gamtą myliu. Grybauti – fanatikas esu. Kai tik sužinau, kad dygsta grybai – mano labai mėgstamas užsiėmimas. Knygas mėgstu skaityti. Labai įvairaus pobūdžio, technines tenka paskaityti ir rimtos literatūros, tačiau tam neturiu daug laiko. Kai dabar yra internetas, tai pasirenku lengvesnio pobūdžio knygą, kad greitai skaitytųsi. Svarbiausia – nusiteikti...
– Ar turite blogų charakterio ypatybių?
– Žmonos reikia paklausti, ar aš blogo charakterio.
– Kas jūsų geriausi draugai?
– Turiu kelis draugus, gyvenimo ir laiko išbandytus, su kuriais malonu susitikti kartais. Kai dirbau „Ekrane“, mano kolega buvo Vytautas Bernadickas – mes labai dažnai sueinam. Kolega – Gintaras Ruzgys, su kuriuo darbas suvedė.
– Koks jūsų blogiausias įprotis?
– Tai kažkoks elgesio, kai nesusivaldau kartais. Na ką aš žinau – pakaušį kasytis. (Juokiasi.)
– Kas jus supykdo?
– Jeigu nuoširdžiai – kažkokia aiški netiesa, kažkoks blogas elgesys. Šiaip jau retai pykstu. Daugiau vertinu protu.
– Kokie gabumai padės būnant meru?
– Neapgaudavo intuicija iki šiol. Merui svarbu turėti politinę klausą. Įsiklausyti į nuomones, į nuomonių įvairovę ir taip bandyti derinti ją, kad būtų geriausias sprendimas. Aišku – kuo mažiau neigiamų dalykų.
– Kokia asmenybė jus labiausiai žavi?
Danko! Jis iš pasakos vaikystės – atidavė širdį. (Legendos apie Danko herojus išplėšė iš krūtinės savo širdį ir jos šviesa nušvietė kelią žmonėms, – aut. past.)
Kalbėjosi Mantas Tomkūnas
