Kaip ir 2022 m. birželio 9-18 d., taip ir 2023 m. vasario 9-18 d. analogiška metodika grįstame identiškos imties (N=1003) „Vilmorus“ tyrime šalies gyventojų teirautasi apie jų poziciją Civilinės sąjungos įstatymo projekto, kuris įteisintų ir tos pačios lyties asmenų šeimas, atžvilgiu. Domėtasi, kurį kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų santykius teisiškai reguliuojantį projektą – Civilinės sąjungos ar Artimojo ryšio – linkstama palaikyti, taip pat, kaip reikėtų spręsti klausimą dėl homoseksualių porų santykių įteisinimo Lietuvoje – LR Seime priimant Civilinės sąjungos įstatymą ar visuomenei balsuojant referendume dėl Konstitucijos pataisos.
Pritarimas Civilinės sąjungos projektui toliau mažėja, nepritarimas auga
Tyrimo rezultatai patvirtino negatyvią visuomenės poziciją lyčiai neutralios Civilinės sąjungos įstatymo projekto atžvilgiu: fiksuojama auganti nepritarimo ir mažėjanti pritarimo jam tendencija: nuo 2022 m. birželio iki 2023 m. vasario nepalankus minėto projekto vertinimas ūgtelėjo nuo 68,2 proc. iki 72 proc. Ryškiausiai augo visiškas nepritarimas (nuo 54 proc. iki 57 proc.), kiek mažiau - nepritarimas (nuo 14,2 proc. iki 15,0 proc.).
Paraleliai mažėjo visiškai pritariančių (nuo 6,4 proc. 2022 m. birželį iki 6,0 proc. 2023 m. vasarį), greičiau pritariančių (atitinkamai nuo 13,8 proc. iki 12 proc.) ir neturinčių nuomonės (nuo 11,7 proc. iki 10 proc., žr. 1 pav.).
Nors 2023 m. vasario mėn. tyrime fiksuojami visuomenės nuomonės pokyčiai Civilinės sąjungos įstatymo projekto klausimu esti paklaidos ribose (dalis bendrųjų statistinių rezultatų kito iki 3,8 proc.), ilgalaikėje perspektyvoje stebima ryškesnė kaitos tendencija: palaikymas civilinei sąjungai ne mažėja, o grįžta į 2022 m. kovo mėn. poziciją, kai tuomet dar Partnerystės įstatymo projektui aiškų „ne“ tarė 73,8 proc., o jį rėmė 14,8 proc. šalies gyventojų (žr. 2 pav.).
Jei pastaruosius mėnesius nuo 2022 m. vidurio iki 2023 m. pradžios pritarimo Civilinės sąjungos įstatymo projektui mažėjimas ir nepritarimo jam augimas kito statistinės paklaidos ribose, tai 2021-2023 m. laikotarpiu fiksuojamas ženklus visuomenės nepritarimo tos pačios lyties asmenų šeimos įteisinimo siekiantiems įstatymų projektams augimas, ženkliai viršijantis statistinės paklaidos ribas: nepritarimas per šį laikotarpį išaugo 16 proc., pritarimas sumažėjo 13 proc. (žr. 1 pav. ir 2 pav.).
Auga Artimo ryšio įstatymo projekto palaikymas
Visuomenės nepritarimą Civilinės sąjungos įstatymo projektui atskleidžia ne tik šio projekto nepalaikymas, bet ir pozityvi pozicija pritarti kitokiems teisiniams sprendimams, kuriais siekiama sureguliuoti kartu gyvenančių asmenų santykius ir spręsti jiems kylančias praktines problemas. Ji atsiskleidė respondentų teiraujantis, kurį LR Seime svarstymui pateiktą įstatymo projektą – Civilinės sąjungos ar Artimojo ryšio – jie labiau palaikytų.
Lyginant 2022 m. birželio ir 2023 m. vasario mėn. tyrimų rezultatus stebimas nežymus visuomenės nuomonės pokytis: paklaidos ribose mažėjo palaikymas Civilinės sąjungos įstatymo projektui (nuo 13,5 proc. iki 12 proc.) ir, nepaisant Seime palaikymo nesulaukusio Artimo ryšio projekto „užšaldymo“, nežymiai (nuo 25 proc. iki 27 proc.) augo palaikymas jam, ryškiau mažėjo nei vieno projekto nepalaikančiųjų dalis (nuo 46,1 proc. iki 41 proc.) ir daugėjo neturinčių nuomonės (nuo 15,5 proc. iki 20 proc., žr. 3 pav.). Panašu, kad tokiems rezultatams įtakos galėjo turėti ir Seime pritarimo nesulaukę, todėl nutrūkę svarstymai dėl Artimo ryšio projekto, tikėtina sąlygoję ir šiuo klausimu neapsisprendusiųjų bei nei vieno iš projektų nepalaikančiųjų dalies ūgtelėjimą.
Šeimos klausimas turi būti sprendžiamas referendumu
Dar vienas nuostatos Civilinės sąjungos įstatymo projekto atžvilgiu aspektas atsiskleidžia renkantis Seime priimamo Civilinės sąjungos įstatymo (jam pritartų 15 proc.; 2022 m. birželį pritarė 14 proc.) ar referendumo dėl Konstitucijos pataisos (pritartų 59 proc.; 2022 m. birželį - 57,7 proc.) alternatyvas sprendžiant homoseksualių asmenų porų santykių įteisinimo klausimą. Kaip rodo tyrimų rezultatai, vos vienu procentu (nuo 14 proc. iki 15 proc.) 2022-2023 m. laikotarpiu padidėjo pritarimas homoseksualių asmenų porų santykių įteisinimui LR Seime priimant Civilinės sąjungos įstatymą ir beveik tokiu pat procentu (1,3 proc.) padaugėjo pritariančių referendumui (nuo 57,7 proc. iki 59 proc.) bei nežymiai sumažėjo šiuo klausimu neturinčių nuomonės (nuo 28,3 proc. iki 26 proc., žr. 4 pav.). Taigi, matomas nežymiai mažėjantis visuomenės neapsisprendimas ir paraleliai augantis palaikymas minėto klausimo sprendimui referendumu dėl Konstitucijos pataisos.
Tarp valdančiosios koalicijos rinkėjų parama Civilinės sąjungos įstatymui krenta, Artimo ryšio įstatymui auga
Pagal politinių partijų palaikymą labiausiai Civilinės sąjungos įstatymo projektui nepritaria opozicinių partijų rėmėjai: Lietuvos lenkų rinkimų akcijos - krikščioniškų šeimų sąjungos (100 proc.), Tautos ir teisingumo sąjungos (93,3 proc.), Lietuvos regionų partijos (86,4 proc.), Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (84,9 proc.), Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ (83,2 proc.), Lietuvos socialdemokratų partijos (79,6 proc.), partijos „Laisvė ir teisingumas“ (79,2 proc.).
Priešingai, Civilinės sąjungos įstatymo projektą palaiko dauguma Laisvės partijos šalininkų (87,5 proc.), nors lyginant su 2022 m. (96,3 proc.) palaikymas pastebimai krito.
Kiek kitokia situacija matoma kitose Seimo valdančiojoje koalicijoje esančiose partijose: Civilinės sąjungos įstatymo projektą palankiai vertina tik mažiau nei trečdalis Liberalų sąjūdžio (27,3 proc.) rėmėjų, be to per nepilnus metus jų palaikymas minėtam projektui ženkliai sumažėjo – krito nuo 51 proc. 2022 m. birželį iki 27,3 proc. 2023 m. vasarį. Įdomu ir tai, kad tarp LR Liberalų sąjūdžio rėmėjų nepritariančių Civilinės sąjungos įstatymo projektui (60,6 proc.) yra dvigubai daugiau, nei jį palaikančių (27,3 proc.).
Palaikymą Civilinės sąjungos įstatymo projektui išreiškia kiek daugiau nei du penktadaliai TS-LKD rėmėjų: lyginant su 2022 m., projekto palaikymas tarp šios partijos rėmėjų išaugo nuo 37,6 proc. iki 43 proc., tačiau tiek pat (43 proc.) remia ir Artimojo ryšio projektą.
Taigi, Civilinės sąjungos įstatymo projektui pritaria aiškios mažumos politinių partijų rėmėjai: remiantieji Laisvės partiją (87,5 proc.) ir vienodai pagal pritarimą ir nepritarimą (po 43 proc.) pasiskirstę TS-LKD rėmėjai. Pastebimas ir Civilinės sąjungos įstatymo projekto palaikymo mažėjimas vertinant jį kaip alternatyvą Artimojo ryšio projektui - net ir tarp valdančiųjų partijų šalininkų nuo 2022 m. mažėjo parama Civilinės sąjungos įstatymo projektui: tarp Laisvės partijos rėmėjų jis krito nuo 85,2 proc. (2022 m.) iki 75 proc. (2023 m.), o palaikymas Artimojo ryšio projektui augo beveik dvigubai - nuo 3,7 proc. iki 6,3 proc. Tarp Liberalų sąjūdžio šalininkų palaikymas Civilinės sąjungos įstatymui krito daugiau nei 2,5 karto (nuo 38,8 proc. iki 15,2 proc.), o parama Artimojo ryšio idėjai augo 1,2 karto (nuo 24,5 proc. iki 30,3 proc.). Kiek kitokios tendencijos ryškėja tarp TS-LKD rėmėjų: 2022-2023 m. augo palaikymas abiem projektams – pritarimas Civilinės sąjungos įstatymui augo nuo 28,2 proc. iki 33 proc., Artimojo ryšio projektui – kiek ryškiau, nuo 19,7 proc. iki 26 proc.
Tyrimas atskleidė, kad vieningos tendencijos tarp Seimo valdančiojoje daugumoje esančių politinių partijų rėmėjų nėra: jei tarp Laisvės ir Liberalų sąjūdžio rėmėjų matoma pritarimo Civilinės sąjungos įstatymo projektui mažėjimo ir augančio palaikymo Artimojo ryšio projektui tendencija, tai TS-LKD rėmėjų gretose auga palaikymas abiem projektams (pastebimai ryškesnis palaikymo Artimojo ryšio projektui ūgtelėjimas), mažėja nepalaikančių nei vieno iš jų bei nežymiai daugėja neturinčių nuomonės.
Ryškėjančios tendencijos
Pagal visus sociodemografinius kriterijus palaikymą Civilinės sąjungos įstatymo projektui išreiškia mažuma šalies gyventojų, o nepritarimą – didžioji jos dalis.
Pritarimas minėtam įstatymo projektui mažėja, pagal atskirus sociodemografinius parametrus net iki 25 proc.
Tik retomis išimtimis fiksuojamas paramos Civilinės sąjungos įstatymui padidėjimas statistinės paklaidos ribose (iki 3-6 proc.). Priešingai, pagal daugumą sociodemografinių parametrų auga nepritarimas, didžiumoje atvejų ženkliai viršijantis paklaidos ribas ir svyruojantis iki maždaug 25 proc.
Ženklaus nepritarimo Civilinės sąjungos įstatymui augimo tendencija ypač ryški tarp jaunimo iki 29 m. ir Seimo valdančiojoje koalicijoje esančių liberaliųjų partijų - Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos - rėmėjų.
Palaikymo Civilinės sąjungos įstatymo projektui mažėjimo ir nepritarimo jam augimo tendencijos suniveliuoja viešojoje erdvėje neretai formuojamą įvaizdį apie augantį visuomenės palaikymą minėtam įstatymo projektui, ypač tarp didmiesčių, jaunesnių, aukštesnio išsimokslinimo gyventojų. Visgi priešingai, tyrimų rezultatai rodo kitokias tendencijas: dar aiškiau tariama „taip“ Artimojo ryšio projektui ir „ne“ civilinei sąjungai; remiama Konstitucinė šeimos samprata ir galimas Referendumo dėl Konstitucijos pataisos kelias ir tik išimtinai retai (tik tarp valdančiojoje Seimo daugumoje esančios Laisvės partijos rėmėjų) dažniau pasisakoma už Civilinės sąjungos įstatymo priėmimą sprendžiant kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų tarpusavio santykių klausimą bei jiems kylančias praktines problemas.
Taigi, net ir valdančiojoje Seimo daugumoje esančių dviejų didžiųjų politinių partijų rėmėjų mažesnioji dalis pritartų Civilinės sąjungos įstatymo priėmimui, kas pagrįstai kelia klausimą, kieno interesai ir politinė bei pilietinė valia tokiu atveju būtų atstovaujama.
Su išsamesne tyrimo analize galite susipažinti čia.
Straipsnį parengė Socialinių mokslų dr. Živilė Advilonienė, VDU dėstytoja
