Pasaulio ekonomikos forumo duomenimis:
Lie-tu-va. Aukščiausiai Lietuva yra pagal Aukštąjį mokslą ir studijas (Higher education and training), net 29-ta. Estija 23-ia.
Pagal šį parametrą Lietuva yra kartu su Čekija, Latvija, Slovėnija, Honkongu;
aukščiau už Ispaniją, Portugaliją, Italiją, Liuksenburgą, Maltą, Graikiją, Slovakiją, Vengriją, Lenkiją, Kiprą.
Pagal svarbiausią bazinį veiksnį - valdžios institucijas - Lietuva yra 59-ta; po Alžyro, Maroko, Tanzanijos, Gambijos, Mauricijaus, Namibijos, Turkijos, Kostarikos. Kartu su Burkina faso, El Salvadoru, Mauritanija. (Estija -30-ta, Latvija 50-ta).
Pagal valstybinių institucijų favoritizmą, t.y. palankumą arti valdžios esantiems asmenims ar grupėms priimant sprendimus (korupciją), Lietuva yra sąrašo gale (96 iš 125), greta Nikaragvos, Italijos ir Filipinų.
Taip pat Lietuvos valdžios institucijos yra labai palankios gerai organizuotoms mažumoms. Pagal šį rodiklį Lietuva yra 90-oje vietoje, greta Kambodžos, Mozambiko, Ugandos ir Čado.
Todėl Lietuvos ir nebuvo kviečia i Davosą...Nebent dėl egzotikos: Afrika Europos centre.
"Veidas" Nr.25(2007).
Ir tokios institucijos reformuos Lietuvos mokslą ir studijas... į Afriką.

VALSTYBINĖS ŠVIETIMO STRATEGIJOS 2003–2012 METŲ NUOSTATŲ ĮGYVENDINIMO PROGRAMOS (LRV 2005 m. sausio 24 d. Nr. 82) rodikliai ir siekiai:
Bent vidurinį išsilavinimą įgijusių 22 metų asmenų dalis: 85-90%. (Faktas 2003m. 80%)
Aukštąjį išsilavinimą įgijusių 30–34 metų asmenų dalis: 50-60% (Faktas 2003m. 25%)
Iš to seka, kad būtina į AM priimti apie 75-85% baigiančiųjų vidurinę (nes dalis nubyra).
Priimama apie tiek, t.y., 35-40 tūkst. iš 50 tūkst. baigiančių vidurinę:
Į universitetų valstybės finansuojamas I pakopos ir vientisąsias studijas priimama apie 16 tūkst., t.y., apie 1/3 tais metais baigusiųjų vidurinę.
Į kolegijas valstybės finansuojamas studijas - apie 9 tūkst.
Apie 13 tūkst. pirmosios pakopos ir vientisųjų vakarinės ir neakivaizdinės formos studijų studentų moka už studijas “visą” studijų kainą.
Taip ir susidaro apie 75% studijuojančiųjų AM.