Susitikimas, kuriame nedalyvaus Britanijos premjerė Theresa May (Tereza Mei), taps Europos Sąjungos ambicijų indikatoriumi, lyderiams tariantis dėl daugiaplanio bloko biudžeto laikotarpiui po „Brexit“, sakė D. Grybauskaitė, buvusi ES biudžeto komisarė.
Bendrija gali rinktis: „didinti biudžetą ir rasti naujų išteklių – Europos išteklių ar mokesčių – arba mažinti kai kurias senas programas“, Lietuvos prezidentė sakė vykdama į vienos dienos susitikimą.
Britanija 2019 metų kovo pabaigoje taps pirmąja šalimi, pasitraukusia iš ES, didžiausio pasaulyje laisvosios prekybos bloko. Tačiau „Brexit“ derybos turi būti baigtos iki rudens, kad šalių parlamentai galėtų ratifikuoti bet kokį pasiektą susitarimą dėl išstojimo.
Pagal Europos Komisijos vertinimus, dėl Britanijos pasitraukimo įplaukos į ES biudžetą sumažės apie 12 mlrd. eurų. Londonas yra sutikęs mokėti savo dalį į biudžetą iki 2020 metų.
Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) praeitą mėnesį sakė, kad 2014–2020 metų ES biudžetas, kurio dydis – apie 1,09 trln. mlrd. eurų, yra nepakankamas finansuoti didėjančioms bloko ambicijoms tokiose srityse kaip gynyba, migracijos valdymas ir sienų apsauga.
Olandijos premjeras Markas Rutte (Markas Riutė) su šia pozicija nesutinka. Šis ir kiti nesutarimų tarp lyderių ženklai gali lemti įtemptus ginčus per kelis mėnesius vyksiančias diskusijas dėl biudžeto.
Namuose spaudžiamas neduoti daugiau pinigų Briuseliui M. Rutte sakė, kad ES galėtų suvaldyti išlaidas modernizuodama programas.
„Europoje išleidžiame daug. Tam esama svarių priežasčių, – pabrėžė Nyderlandų lyderis. – Tačiau šis kiekis neprivalo didėti.“
„Brexit“ sukels galvos skausmo ne vien dėl finansų: tikimasi, kad lyderiai taip pat susitars sumažinti Europos Parlamento narių skaičių nuo 751 iki 705 ir perskirstyti vietas, paliekamas išeinančių Britanijos įstatymų leidėjams.
