Apie tai – TV3 žinių pokalbis su politologu Virgiu Valentinavičiumi.
Išrinktasis prezidentas Gitanas Nausėda kandidatavo ir laimėjo rinkimus kaip nepriklausomas nuo partijų. Bet ir nepriklausomam nuo partijų kandidatui reikia tų partijų paramos, ypač Seime. Kaip jūs manote, kuo remsis Gitanas Nausėda?
Be abejo, kiekvienas prezidentas turi ieškoti atramos Seime ir nebūtinai ta atrama būna tos partijos, kurios rėmė (rinkimuose, – red. past.). Gitano Nausėdos populistinė kampanija, kuri primena Dalios Grybauskaitės pirmą rinkimų kampaniją – noras įtikti visiems ir žadėti visiems, kas ko paprašo. Tai ideologiškai yra visiška mišrainė ir populizmu šita kampanija pralenkia tik Rolando Pakso kampanija. Iš vienos pusės – jokių išankstinių įsipareigojimų atskiriems ideologiniams principams ar partijoms nėra. Tai galėtų Gitanui Nausėdai padėti, nes teoriškai, jis gali tartis su bet kuria partija parlamente.
Bet mes žinome, kad taip nepavyksta ir prezidentui reikia turėti tų partijų palaikymą, kurios galėtų tapti atrama Seime ir kurios galėtų įgyvendinti prezidento idėjas bei sumanymus.
Mums dar, toli gražu, nėra aišku, koks bus Gitanas Nausėda ir jo pažiūros, politinės nuostatos po rinkimų. Nes prieš rinkimus jokių griežtų pažiūrų nebuvo. Ir ta prasme, jo rinkimų programa ir jo rinkiminiai pažadai, yra artimiausi, kaip nebūtų keista, valdančiajai partijai, žaliųjų-valstiečių partijai. Ši partija per 2016-ųjų rinkimus laimėjo lygiai tokia pat ideologine mišraine: socialinis teisingumas, kartu ir geros sąlygos verslui, pensijos pensininkams – pažadai visiems.
Bet mes matome, kokios žiežirbos buvo tarp Sauliaus Skvernelio ir Gitano Nausėdos. Tarp jų nėra sutarimo, ir, aš asmeniškai, neįsivaizduoju, kad valstiečiai taptų ta atrama naujajam prezidentui.
Per antrą rinkimų ratą Ramūnas Karbauskis vienareikšmiškai parėmė Nausėdą prieš Šimonytę. Atskiros žiežirbos per atskirus debatus, visiškai nereiškia, kad jie negali sutarti.
O kuo jam tolimi, o ne artimi konservatoriai, kurie jam siūlė dalyvauti pirminiuose rinkimuose, ir kur buvo svarstoma, kad jis būtų vienas iš dviejų konservatorių atstovų rinkimuose?
Aš galvoju, kad, nepaisant to, kad Vytautas Landsbergis ir Andrius Kubilius, šiaip jau labai geranoriškai linki Nausėdai, kad jam sektųsi prezidentauti ir sutarti su partijomis, bet yra du dalykai. Per debatus aštriausiai Nausėda puolė Ingridą Šimontę, kartais nelabai garbingai, teikdamas ir įvardindamas konkrečius skaičius, kad kažkada ji nesumokėjo pensijų pensininkams. Nors, kaip finansininkas, žino, kad tai yra visiška netiesa. Ir konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis pergalės akimirką Daukanto aikštėje jis tiesiai šviesiai kalbėjo, kokiais balsais laimėjo Nausėda, vardindamas ne visai patrauklius balsų šaltinius, tokius kaip Uspaskichas, Margelis ir pan. Tai čia dar tokių psichologinių daugiau, o ne politinių nesutarimų buvo. Ir tokio paradokso daugiausia buvo su „Tėvynės sąjunga“.
Ar gali taip būti, kad Nausėda steigs savo prezidentinę partiją? O gal socialdemokratai gali tapti prezidento Nausėdos vėliavnešiais? Apie visą tai žiūrėkite „Dienos komentare“.
