Valstybę iš ilgalaikio anarchinio valdymo orbitos gali išvesti, išgelbėti tik visuotinis vietos bendruomenių (piliečių) atsibudimas – sąjūdis, pažangių švietėjų aktyvi švietėjiška veikla, vietos bendruomenių (ir kiekvieno piliečio atskirai) ryžtas imtis darbdavio vaidmens ir reikalavimas iš parinktųjų – išrinktųjų, pasiųstų atstovų –„darbininkų“ į LR Seimą, savivaldą, – pareigingumo, atsakomybės už Lietuvos labui atliktus darbus. Kiekvienas Lietuvos gyventojas, norintis padoriau gyventi, turi domėtis, rasti laiko dalyvauti renginiuose, kovojant , pasmerkiant Seimo, Savivaldybių tarybų narius, aukščiausius pareigūnus, vykdančius egoistinį - kenkėjišką darbą valstybėje. Pareikalauti, kad vykdytų priežiūrą, kaip dirba jiems pavaldžios tarnybos, vertintų jų darbą. Dejavimas , kad blogai dirba pasiųsti „darbininkai“ Seime , savivaldybių tarybose, sakymas „ką jiems padarysi“, į niekur nenuvedė iki šiol ir nenuves ateityje. Pasak Popiežius Jonas Paulius II: „Pasyvumas, kuris niekada nebuvo priimtinas, šiandien vis labjau virsta kalte. Niekam nedera likti neveikliam”. Tad kiekvienas paklauskime savęs – ką aš padariau bendrai kartu su savo bendruomene, kad taip nebūtų?.. Žinokime, kad tik vienybėje jėga, įveikianti blogybes. Kad atsirastų „valia“ spręsti svarbiausias problemas LR Seime, vyriausybėje, žinybose, savivaldybėse žmonių naudai, to turėtų pirmiausia reikalauti studentija, jaunimas, inteligentija, intelektualai, švietėjai. O juos visada tvirtai paremtų kovoje su blogio priežastimis, rodytų gerą pavyzdį didelę patirtį ir laiko turintys pensininkai. Sukurti iš Rinkiminių apygardų Bendruomenių deleguotų atstovų Lietuvos Bendruomenių koordinacinę tarybą, aptarinėti valstybei svarbiausius klausimus, kuriems neturi valios spręsti Seimo „darbininkai“
Lietuvos raidoje padėtų susiorientuoti 2003 ir 2004 metais išleistas Lietuvos ir užsienio universitetų 86 mokslininkų, praktikų, Lietuvos raidos 2001-2020 m. projektas (knyga) „Lietuvos ateitis pasaulio kontekste, specialistų žvilgsnis“ . Jame amžina teisingumo formulė 166 psl., užtikrinanti Įstatymų vykdymą, mobilizuojantis vykdyti visas kitas geranoriškas programas. Šis projektas – scenarijus aktualus jauniesiems politikams, švietėjams (mokytojams), skatinantis pakelti save į valstybiško, pilietiško mąstymo lygmenį, skleisti tai, ugdyti jaunimą mokyklose, matant bendrą tikslą – sukurti gerovę Lietuvoje per trumpesnį kaip 15 metų laiką, kontroliuoti situaciją, nes niekas kitas nesukurs mums, jei ne patys... ir neišsivažinėsime svetur, ryžtingai veiksime savo Tėvynėje, namuose.
Kas turėtų spręsti, ką spręsti, kas privalėtų pareikalauti?
Į LR Seimą atstovauti gyventojų Bendruomenes renkami pagal partijų sąrašus 70 ir tiesiogiai 71 Seimo narys. Tai yra Seimo dauguma, galinti spręsti svarbius klausimus, priiminėti įstatymus, nepriklausomai vesti parlamentinę priežiūrą Vyriausybės ir kitų Seimui atskaitingų tarnybų. Rajonų, miestų gyventojų Bendruomenių tarybos, tarpusavyje susikoordinavusios ir Visoje Lietuvoje, gali pareikalauti, kad atsirastų Jų atstovams „valia“ priimti pirmo svarbumo Įstatymus, atsakingai vykdyti parlamentinę prižiūrą – kaip vykdomi Įstatymai, kaip dirba jiems atskaitingos tarnybos.
Jeigu gyventojai (rinkėjai) – bendruomenės nesupras ir nesiims vykdyti tos darbdavio pareigos – „parinkti, pasamdyti ir pažiūrėti ką veikia Jų atstovai Seime, Savivaldybėse“ kas ketvirtį – tuomet mes būsime amžini vargo kankiniai, taip pat mūsų vaikai ir vaikaičiai, o pagal šviesaus atminimo finansininko Romualdo Sikorskio posakį „veršiai“, o su „veršiais“ nesitariama- jie ganomi...
Pilietiško darbdavio pirmaeiliai darbai, sąmoningumas
Privalome pradėti kiekvienas nuo savęs, (užmiršti pasakymą „-Neturiu laiko“ –tegul kiti daro), skirti bent 3 proc. savo laiko bendriems gyventojų reikalams spręsti. Susivienijusios, susikoordinavusios tarpusavyje visos Lietuvos rajonų, miestų vietos pilietinės bendruomenės (visuomeninės organizacijos (Studentų, profsąjunginės organizacijos ir kitos ... , mažosios partijėlės, pamynę „vadukų“ ambicijas) parengtų bendrąjį vienijančių, siekiančių bendrų tikslų svarbiausių klausimų sąrašą. Dalyvautų, reikalautų iš savo parinktųjų „darbininkų“ pareigų atlikimo, atsakomybės Seime, Savivaldybėse. Keltų į kandidatus gerai žinomus nepartinius vietinius (ne atvykėlius) žmones. Gal tada pasibaigtų pagal partijų sąrašus persistumdymai – vietų užleidimai ir butų aišku, kas išrinkti tiesiogiai – nepartiniai, ir kas ištiktųjų atstovauja partijas – 70 partinių (sąrašą) Seimo narių. Bendruomenių tarybos privalo gerai išnagrinėti kandidatų biografijas, jų nuveiktus darbus, partijų programas, dalyvauti vietos debatuose, dalyvaujant žiniasklaidai, leisti bendruomenės Informacinį leidinį apie galimus atstovauti Seime kandidatus.
Tas pats dėl rinkimų į Savivaldos organus (patobulinus Savivaldos rinkimų įstatymą).
Lietuvos garbingi, nešališki ekspertai galėtų atlikti Partijų rinkiminių programų ekspertizes, viešai paskelbti išvadas žiniasklaidoje, viešai diskutuoti Bendruomenių rinkėjų (Rinkiminių apygardų, rajonų Bendruomenių tarybų) susitikimuose su kandidatais į Seimą, savivaldos organus. Reitingavimą geriausiai atliktų jaunimas ir aktyviai dalyvaudami visi -75 -85 procentai Rinkiminių apygardų bendruomenių narių, rinkdamiesi iš dviejų blogybių geresnę blogybę. Nekalbėtų, kad nėra iš ko rinktis. Matome, kad jokios opozicijos Seime nėra. Padėtų aktyvus dalyvavimas rinkimuose, reitingavimas partijų sąrašuose partijų elito, atskirų narių, „bėglių“, „pravaikštininkų“, išrenkant atstovus – „darbininkus“ dirbti Seime, Savivaldos tarybose – pilietinė kiekvieno Bendruomenės nario pareiga. Juk dabar rinkimuose dalyvauja tik apie 40 procentų sąmoningų bendruomenių narių, o iš jų 26 procentai (didesnė pusė dalyvavusių) – gerai mobilizuoti, kelių kartų partijos narių šeimų nariai, nulemiantys „buvusiųjų“ sėkmę „ganyti“ dar kadenciją po kadencijos. Lietuvos bendruomenės nariams, nesuvokiantiems ir neturintiems laiko atlikti tą svarbią rinkėjo - darbdavio pareigą, reikėtų taikyti simboliškas baudas Italijos pavyzdžiu. Bendruomenių ir kiekvieno gyventojo tinkamai atlikta pareiga palengvintų Lietuvos bendrųjų klausimų ir kiekvieno atskiro žmogaus problemų sprendimą, nekainuotų. Neatmestini visuotiniai susirinkimai (galingi mitingai), piketai prie Seimo, Vyriausybės, savivaldybių būstinių, (pradžioje pareikalauti spręsti 3-5 klausimus svarbius Lietuvos bendruomenei. (Pavyzdys - prancūzų, anglų ir kiti piliečiai)
Galimos svarbiausios neatidėliotinos užduotys LR Seimo „darbininkams“
Pavyzdžiui, iki šiol nėra „valios“ koreguoti įstatymus, susijusius su korupcija; taip pat – Valstybės, savivaldybių turto efektyvaus valdymo, panaudojimo apskaitos; teismų darbo, teisėjų atsakomybės reguliavimo; Partijų papirkinėjimo per rinkimines kompanijas ir po jų įstatymų. Siūloma:
1. Papildyti turto deklaravimo įstatymą pataisomis, kad būtų visuotinis gyventojų pajamų deklaravimas bei išlaidų, už kurias įsigyjamas stambesnis turtas. Tai pasireikštų tikroji kova su korupcija: butų suvaldyta didžioji dalis pareigūnų, politikų, narkomanijos, prostitucijos, lošimų ir kita šešėline veikla įgyjamų lėšų, turto pasisavinimas. Pasireikštų kova su blogybes sukeliančiomis priežastimis.
2. Priimti Lietuvos Respublikos Valstybės ir Savivaldybių Turto valdymo, apskaitos, efektyvaus naudojimo ir disponavimo juo įstatymo straipsnių pakeitimus. Neapskaitomas, blogai valdomas, ne pagal paskirtį naudojamas valstybės turtas, tai milijardai litų – žala Valstybei, Lietuvos žmonėms. Šiandien nežinomas koks valdomas valstybės turtas.
3. Priimti Teismų įstatymą. Teismų vadovai dėl netinkamai taikomų Įstatymų normų (negalėtų aiškinti, kad daromas spaudimas). Sukurti visų lygių teismų teisėjų darbo vertinimo sistemą.
4. Pataisyti Partijų, kandidatų rinkimų finansavimo į LR Seimą, savivaldybių tarybas įstatymus, įteisinant, kad rinkiminės kompanijos ir partijų finansavimas tarp rinkimų būtų vykdomas tik iš valstybės biudžeto ir asmeninių partijos narių nario mokesčių rinkliavų. Nustatyti rinkiminių reklamų išlaidų normas. Vykdyti partijų pajamų, išlaidų griežtą kontrolę. Neteisėtus partijų rėmėjus traukti baudžiamojon atsakomybėn. Pasibaigtų varžytuvės, kandidatai aktyviau prisistatytų asmeniškai Bendruomenėms. Aktyvinti pilietinių bendruomenių steigimąsi, remti jas finansiškai kaip ir partijas.
5. Pataisyti LR Seimo statutą („ Seimo darbo kodeksą“, prilyginti Darbo kodeksui). Seimo posėdį laikyti galiojančiu, kai svarstant, priimant įstatymus dalyvauja ne mažiau (kvorumas) du trečdaliai Seimo narių. Seime pakaktų 71 nario spręsti valstybės reikalus ir būtų mažesnės išlaidos.
6. Rinkimų įstatymus papildyti punktu, kad visiems rinkėjams būtų privaloma pareiga dalyvauti išrenkant atstovus į Seimą, Savivaldybių tarybas bei renkant merus, seniūnus. Neatlikus rinkėjo - piliečio pareigos, numatyti demokratišką - simbolinę baudą, vesti apskaitą.
7. Įstatymais įteisinti tiesioginę atsakomybę visų lygių vykdomosios valdžios vadovams už pasekmes, perkeliant iš kolegialaus organo. Kolegialus organas laikytinas kaip patariamasis.
8. Įvesti Progresyvinių mokesčių sistemą, mažinančią socialinę gyventojų atskirtį.
9. Panaikinti LR Konstitucijoje ir LR Seimo statuto įstatymuose įteisintą galimybę tuo pačiu metu eiti pareigas Ministro, premjero ir Seimo nario, kas trukdo vykdyti nešališkai parlamentinę priežiūrą.
10. Įteisinti elektroninę rinkimų balsavimo sistemą (estų pavyzdžiu). Tai suaktyvintų Lietuvos piliečių dirbančių užsienyje ir jaunimo Lietuvoje dalyvavimą rinkiminėse kampanijose.
Privertus dar šios kadencijos „darbininkus“ pataisyti svarbiausius kelis įstatymus, bei kontroliuojant jų vykdymą, atsirastų 9 - 13 milijardų Litų biudžete studentų stipendijoms, mokytojų atlyginimams, tai užtikrintų pensininkams oresnį pragyvenimo lygį, sveikatą.
Pastovus pasišventusiųjų darbas
Bendruomenių tarybos (bendruomenės) privalo rasti laiko ne tik dainuoti, šokti, bet ir aktyviai dalyvauti, atlikti darbdavio pareigą, koordinuotis tarpusavyje, paminti savo vadukų ambicijas, nesiekti vien tik egoistinių asmeninių tikslų, sakant „kokia man nauda iš to“.
Lietuvos Rinkiminių apygardų Bendruomenių tarybos iš išrinktų savo bendruomenių atstovų Seime, Savivaldybių tarybose, pasibaigus kiekvienam metų ketvirčiui, priima ataskaitas, aptaria ateities svarbiausius darbus dalyvaujant žiniasklaidai. Bendruomenių tarybos svarbiausių spręstinų klausimų sąrašą reikėtų aptarti išsirinktoje Lietuvos Bendruomenių koordinacinėje taryboje. Seimo, Savivaldybių tarybų narius, nenorinčius ir neturinčius „valios“ priimti svarbiausius ir reikalingiausius Įstatymus, priversti parašyti pareiškimus mandatų Vyriausiajai rinkimų komisijai dėl mandatų atsisakymo. Tik viešumas, bendruomenės narių informuotumas drausmintų išrinktuosius „darbininkus“ ir jie būtų atsakingesni savo darbdaviams - rinkėjams. Bendruomenių tarybas pataikaujančias „savanaudiškoms valdžioms“, nekonstruktyviai dalyvaujančioms Bendruomenių koordinacinių tarybų pasitarimuose, viešinti žiniasklaidoje.
Ilgus metus laukia vargo kankinio dalia
Nieko nedarant, prisiminkime, žydai 40 metų klaidžiojo po dykumą, buvo praradę Tėvynę, o mūsų tautiečiams teks klaidžioti 60 metų, kol suras save. Išrinktieji ir toliau „ganys“ kaip „veršius“ savo „darbdavius“ – rinkėjus, kurdami gerovę tik sau – klanams, oligarchinėms grupuotėms (pvz. Vakarų skirstomųjų tinklų, „LEO atominės elektrinės“, „Alitos“... priimti sprendimai). Vidurinysis sluoksnis, 70 – 80 procentų Lietuvos gyventojų, gyvena ir gyvens nepritekliuose, skurde. Toks gyventojų prisitaikymas – spręsti problemas, kiekvieno atskirai, per kyšius, siekimas tik egoistinių asmeninių tikslų, nedalyvavimas bendruomenių veikloje, bendravalstybinių klausimų nesprendimas bendrai – pasmerkia ilgam varganam gyvenimui kelias žmonių kartas. Gal gerovė Lietuvoje susikurs ir be mūsų, šios kartos žmonių pastangų?....
Vincentas Jasiulevičius yra valdymo sistemų specialistas
