Skolose paskendusiems gyventojams kitais metais gyvenimas galbūt nušvis – Vyriausybei bus teikiama asmens bankroto įstatymo koncepcija.
Lietuvoje jau metus rengiamas įstatymo projektas, pagal kurį bankrotą galės skelbti ne tik juridiniai, bet ir fiziniai asmenys. Pagal šiuo metu egzistuojančius įstatymus fiziniam asmeniui, turinčiam finansinių problemų, tenka didelė rizika likti nemokiam ir už tai būti atsakingam visą gyvenimą – tol, kol sumokės skolas. Bankrotą paskelbęs asmuo galėtų gyvenimą pradėti iš naujo, tačiau manoma, kad tokią galimybę galinčio suteikti įstatymo priėmimas prastėjančią ekonomiką ir bankus dar labiau pastūmėtų į duobę.
Mažėtų savižudybių
Asmens bankroto įstatymas galioja daugelyje Europos Sąjungos šalių, tokį priėmusios kaimynės Latvija bei Estija, o Lietuvoje dar tik einama šio įstatymo link.
„Latvijoje yra priimtas įstatymas, kad fizinis asmuo gali bankrutuoti, t.y. žmogus gali pasiskelbti, kad jis bankrutuoja. Iš jo atima viską, kas yra iki šios dienos, bet nuo šiandien jis jau dirba sau, o skolas nurašo visi, kas skolino, – sakė Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Danguolė Pranckėnienė ir pridūrė: – Tada žmogui nereikia žudytis dėl to, kad negali grąžinti skolos, atsiranda vilties kibirkštėlė, jog užsidirbs ir turės duonos“.
Anot asociacijos prezidentės, nukritus nekilnojamojo turto kainoms bankai pervertina įkeisto turto vertę, o jei jis nepadengia paimto kredito, dažnai reikalauja įkeisti ką nors papildomai arba grąžinti dalį kredito, arba daugelį verslininkų verčia atsakyti visu asmeniniu turtu.
„Fizinių asmenų bankroto įstatymo koncepcija yra parengta ir jau du kartus siųsta derinti suinteresuotoms institucijoms. Šiuo metu grįžta visų suinteresuotų institucijų pastabos, o jas įvertinus viskas bus teikiama svarstyti Vyriausybei“, – sakė Įmonių bankroto departamento direktoriaus pavaduotoja Svajonė Alunderienė.
Paklausta apie institucijų reakciją į galimybę turėti tokį įstatymą, pašnekovė tik atkreipė dėmesį, kad visų institucijų nuomonės yra labai skirtingos ir šiandien kalbėti apie konkrečias prognozes dar nebūtų galima. Vyriausybei įstatymas bus teikiamas kitais metais.
Bankai užprotestuos
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Robertas Dargis antrino, kad nors tokiu būdu žmogus ir galėtų pradėti gyvenimą iš naujo, tačiau lazda turinti du galus – priėmus tokį įstatymą, rūpestis užgriūtų bankų pečius.
„Viena vertus, žmogus pagaliau turi galimybę pradėti viską iš naujo. Kita vertus, asmens bankroto įstatymo priėmimas gali smogti bankams, todėl jų atstovai dėl tokio norminio akto priėmimo nesutiks. Ekonominei situacijai pagerėjus asmens bankroto įstatymą būtų įmanoma svarstyti, bet tai - ateities dalykas“, – teigė R.Dargis.
Pašnekovo nuomone, tokio įstatymo priėmimas daugumai įmonių reikštų bankrotą ir padėtis būtų dar blogesnė, nei yra dabar, nes norinčiųjų pasinaudoti bankroto įstatymu atsirastų tikrai daug. Tokiu atveju ateityje įmonės ir bankai klientus imtų vertinti atidžiau, galbūt nebebūtų galimybės pasiskolinti taip lengvai, kaip tai galėta padaryti iki šiol.
„Statistika rodo, kad yra daug asmenų, kurie pastaraisiais metais į skolą pirko būstą, kurių kainos pastaruoju metu krenta. Žinoma, kad dalis jų norėtų, kad būtų priimtas asmens bankroto įstatymas. Tačiau sunkmečiu vargu ar būtų tikslinga priimti tokį norminį aktą, nes, įtariu, juo naudotųsi ir tie, kurių pajamos leidžia dengti įsiskolinimus. Todėl, mano nuomone, pirmiausia turėtume išsrėbti sunkmečio košę, o tada svarstyti, ar galime turėti asmens bankroto įstatymą. Jei dabar toks norminis aktas būtų inicijuotas, blogiausioje padėtyje, manau, atsidurtų bankai ir mažos privačios įmonės“, – kalbėjo R.Dargis.
Anot jo, su asmens bankrotais susijusios problemos šiandien slepiamos dėl to, kad tarp bankų vyksta didelė konkurencija – nė vienas jų nesiryžta atskleisti, „kas būtų, jeigu būtų“. Būtent paskatinti konkurencijos jie dalijo paskolas į kairę ir į dešinę, jos dažnai buvo netgi didesnės nei turto vertė. Gera žinia ta, kad priėmus asmens bankroto įstatymą galbūt ir paskolos būtų atsargiau dalijamos.
Indrė Lauciūtė
