Kaip penktadienį pranešė Vilniaus savivaldybė, rekonstruojant istorinę XVI amžių menančią Žydų gatvę ir architektūriniais akcentais būtų siekiama pažymėti ir Vilniaus Didžiosios sinagogos, sugriautos per Antrąjį pasaulinį karą ir sovietmečiu, buvusią teritoriją.
Vilniaus miesto savivaldybė ir bendrovės „Vilniaus plano“ architektai kviečia visuomenę gegužės 23-iąją dalyvauti viešojoje nuotolinėje konsultacijoje dėl istorinės Žydų gatvės ir sinagogos aikštės tvarkymo projektinių pasiūlymų.
Anot Vilniaus vicemero Tomo Gulbino, Žydų gatvė Vilniuje minima nuo 1592 metų, o čia stovėjusi Didžioji Sinagoga ir jos kompleksas buvo unikali litvakų sakralinė vietovė, kurioje dirbo ir kūrė žymusis Vilniaus Gaonas Elijas Ben Saliamonas Zalmanas.
Žydų gatvė sostinės senamiestyje yra ir šiuo metu, tačiau ji neatitinka istorinių kontūrų.
Pasak savivaldybės, istorinės Žydų gatvės kontūrai buvo patikslinti pagal atrastų gatvės bortų fragmentų vietas – dabartinės gatvės trajektorija yra pakitusi nuo istorinės, todėl siūloma ją sugrąžinti ir demontuoti esamas gatvės bei šaligatvių dangas. Planuojama, kad rekonstruotoje gatvėje galėtų tęstis Stiklių gatvėje esanti danga.
„Konsultacijoms teikiamu projektu siekiame atkurti istorinę gatvės trajektoriją ir buvusį kvartalo erdvių išdėstymą, kurį sunaikino sovietinė okupacija“, – sako T. Gulbinas.
„Vilniaus plano“ projektų vadovas Vincas Brezgys pabrėžė, kad archeologiniai tyrimai leido nustatyti ne tik buvusios gatvės trajektoriją, bet ir lokalizuoti Vilniaus Didžiosios sinagogos kiemo (Šulhoifo) vartų vietą bei Mato Strašūno bibliotekos ribas.
„Nuolatinis bendradarbiavimas su kultūros paveldo specialistais ir Lietuvos žydų bendruomene leido pagerinti pirminius siūlymus, o dabar kviečiame visuomenę aptarti atnaujintus sprendinius“, – sako V. Brezgys.
Buvusių Didžiosios sinagogos kiemo vartų vieta nustatyta pagal ikonografinę medžiagą, sugretinant turimus archeologinių tyrimų duomenis ir istorinius miestų planus.
Patys vartai nėra išlikę, todėl projektu siūloma pagal ikonografinę medžiagą atkurti išskirtinį sunaikinto kvartalo simbolį – buvusių vartų stulpus su dekoratyviniais šviestuvais. Už vartų suformuotoje aikštelėje numatyta vieta metaliniam maketui, vaizduojančiam Didžiosios sinagogos ir jos aplinkos buvusį užstatymą.
Po Antrojo pasaulinio karo sunaikintos Strašūno bibliotekos ir Gaono kloizo kontūrus taip pat pavyko nustatyti tik po daugelio archeologinių tyrimų ir analizių.
Buvusios Strašūno bibliotekos kontūro viduje siūloma suformuoti trikampę aikštę, pritaikytą ekskursijų grupių susirinkimams, renginiams ar lauko parodoms. Aikštėje taip pat siūloma sumontuoti interaktyvų informacinį stendą, o buvusių statinių vietą pažymėti kitomis dangomis. Buvusio Gaono kloizo pastato kampą siūloma akcentuoti atramine sienele, suformuotą nuožulnią trikampę plokštumą apželdinant kiliminiais augalais.
Projektiniuose pasiūlymuose numatyti ir mažosios architektūros akcentai – suoliukai, papildomas apšvietimas bei vaizdo stebėjimo kameros.
Diskusijos kaip įamžinti Didžiąją Vilniaus sinagogą ir jos apylinkes, vyksta ne vienus metus. Ji iškilo 1633 metais gavus Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vladislavo IV Vazos privilegiją Vilniuje įkurti žydų kvartalą ir ten pastatyti mūrinę sinagogą.
Laikantis reikalavimų, sinagoga negalėjo būti aukštesnė nei bažnyčios, todėl 12 metrų aukščio statinys buvo įkastas į žemę du metrus.
Vėliau aplink sinagogą pradėjo formuotis Šulhoifas – sinagogos kiemas su religinės, ritualinės ir edukacinės funkcijos pastatais.
Antrojo pasaulinio karo metais visas kvartalas smarkiai nukentėjo. Didžiosios sinagogos pastatas Vilniuje galutinai nugriautas 1955–1957 metais, o virš griuvėsių pastatytas vaikų darželis.
