Sostinės savivaldybė prieš rinkimus susirūpino miesto saugumu. Už 100 tūkst. litų nuspręsta pirkti skraidantį filmavimo ir fotografavimo įrenginį. Dar maždaug 1,5 mln. litų ketinama išleisti viešojo transporto keleivių nuolatiniam stebėjimui skaitmeninėmis kameromis.
Vicemeras nieko nežino
Nors viešasis konkursas gerus ir blogus vilniečių darbus iš dangaus stebėsiančiai įrangai dar nepaskelbtas, savivaldybės Civilinės saugos ir viešosios tvarkos departamento direktorius Rimantas Ramanauskas žurnalistams prasitarė, kad viena kompanija, pasiūliusi ir palankias dangaus “akies" priežiūros sąlygas, yra. Tik negalėjo prisiminti jos pavadinimo.
Kokia bendrovė pretenduoja už savivaldybės pinigus aprūpinti policiją skraidančia stebėjimo ir filmavimo įranga, teigė nežinąs ir sostinės vicemeras Romas Adomavičius.
„Dėl to malūnsparniuko įdomiai čia vyksta, su manimi niekas nesitarė, kai priėmė sprendimą pirkti, tai nežinau ir motyvų, –vakar „Respublikai" sakė R.Adomavičius. –Dar keisčiau, kodėl savivaldybė perka ir perduoda policijai".
R.Adomavičius abejoja, ar skraidanti kamera suteiks miestui daugiau saugumo, bet mano, kad ji galėtų stebėti transporto spūstis sostinėje, ir pagal gautus vaizdus būtų galima geriau sureguliuoti šviesoforų sistemą. (Tą pačią, kuri sostinei kainavo daugiau nei 100 mln. litų, bet transporto spūsčių nepanaikino.)
Paskolino, kad nupirktų?
Savivaldybė ketina pasirūpinti ir viešojo transporto keleivių saugumu, įdiegdama apie 1,5 mln. litų kainuosiančią stebėjimo sistemą troleibusuose ir autobusuose. Būsimi tiekėjai net paskolino brangiai kainuojančią įrangą šios sistemos naudą tiriančiam bandomajam projektui, kurį „Vilniaus troleibusai" vykdo kartu su bendrove Lietuvos radijo ir televizijos centru.
Dešimties 19-ojo maršruto troleibusų keleiviai skaitmeninių vaizdo kamerų yra stebimi jau keletą mėnesių.
Kol kas technikos naujovė nepadėjo sučiupti nė vieno kišenvagio, sutramdyti nė vieno chuligano. Kasdien šiuo maršrutu važinėjantys studentai kamerų budrumą bandė net suvaidindami konfliktines situacijas troleibuse, bet jokios reakcijos nesulaukė.
Kaip „Respublikai" aiškino bendrovės „Vilniaus troleibusai" generalinis direktorius Vidmantas Striška, šiuo metu yra tik derinamos techninės kamerų galimybės, jos perkeliamos iš vienos vietos į kitą, keičiamas jų apžvalgos diapazonas. Jo teigimu, keleivius drausmina jau pats faktas, kad troleibuso salone įdiegtas stebėjimas.
„Jei bandymas pasiteisins, gal savivaldybė pirks įrangą ir kitiems troleibusams. Bet dviračio mes neišradinėjame – civilizuotame pasaulyje stebėjimo sistemos transporto priemonėse įrengtos visur", –sakė V.Striška.
Ne tuo rūpinasi
„Nedaug laiko liko valdžioje būti, tai reikia kuo skubiau plauti pinigus ir griebti kiek tik įmanoma. O jei nėra kaip paimti, progas reikia susikurti, –taip savivaldybės rūpinimąsi viešojo transporto keleivių saugumu vertino miesto tarybos narys Gediminas Rudžionis. –Jei jau taip rūpinasi, kaip teigia, tai verčiau tegul gatves, kiemus normaliai apšviečia, bent truputį daugiau lempučių įsuka. Tegul šaligatvių plyteles, ištrupėjusius laiptus pataiso, kad žmonės negriuvinėtų. O dabar tik mėto pinigus į kairę ir dešinę".
Anot jo, ką tik milijonas išmestas „Fluxus", bet dar negana –reikia šimto tūkstančių kažkokiam NSO, kuris per kokį mitingą gali nukristi žmonėms ant galvų.
„Kas čia –Ozyrio akis, o gal Navicko akis? Ar visa matanti akis didžiojo brolio, kuris neturi kur dėti pinigų? Gal konservatoriai, traukdami iš šešėlio milijardą, Vilniuje žada su kontrabanda kovoti?" –stebėjosi G.Rudžionis, bet sutiko, kad pasienyje tokia skraidanti kamera iš tiesų būtų naudinga.
Dr. Algirdas KUNČINAS, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktorius:
Būtų gerai, jei prieš įsigyjant brangiai kainuojančias sistemas būtų suderinama, kam ir kur jos bus naudojamos. Policija tvirtina, kad skraidanti kamera pro gyventojų langus nesižvalgys. Bet vis tiek būtina griežtai reglamentuoti, kas duos komandą paleisti tą “paukštelį", kas matys iš jo transliuojamą vaizdą, kiek vaizdų bus įrašoma, saugoma, kiek laiko. Į kamerų stebėjimo lauką patenka niekuo dėti žmonės, pažeidžiamas jų privatumas. Todėl turi būti aiškiai, argumentuotai įrodyta, kokios naudos bus pasiekta visai visuomenei, aukojant piliečių privatumą.
Įdomu, kaip gyventojai bus informuojami, kad teritorija stebima, jei tas “paukštelis" gali skristi kur tinkamas? Panašiai buvo ir su gatvėse iškabintomis stebėjimo kameromis –ilgą laiką nebuvo privalomų perspėjimų, kad vykdomas teritorijų stebėjimas. Kita vertus, taip nusikaltėliai įspėjami, kad savo nešvarius darbelius perkeltų kitur, kur kamerų nėra. Tai kur čia nauda?
Alia ZINKUVIENĖ
