Bendrai Vilniaus savivaldybės ir Vilniaus apskrities policijos kontroliuojamą vaizdo kamerų sistemą už 900 tūkst. eurų įdiegė ir septynerius metus prižiūrės bendrovė „Telia Lietuva“.
Kaip žurnalistams sakė Vilniaus apskrities policijos viršininkas Saulius Gagas, sistemos su 103 kameromis diegimas užtruko apie metus, jos įrengtos vietose, kur, policijos duomenimis, vyksta daugiausiai nusikaltimų.
„Nuo kovo 19 dienos, kai pradėjome jungti vaizdo kameras, buvo užfiksuoti pirmieji 124 pažeidimai, tokie, kaip viešosios tvarkos pažeidimai, muštynės, alkoholinių gėrimų vartojimas viešoje vietoje, narkotinių medžiagų vartojimas ar platinimas, kelių eismo taisyklių pažeidimai, vagystės. Tai skirta antisocialiam elgesiui užkardyti ir atskleisti. Tai yra ir grafičių piešimas, ir kišenvagiai“, – sakė S. Gagas.
Aukštos raiškos vaizdas siunčiamas į specialią patalpą Vilniaus apskrities vyriausiame policijos komisariate, kur vaizdą stebi du operatoriai.
Anot S. Gago, intensyviausiai stebima centrinė miesto dalis: Gedimino prospektas, Katedros, Kudirkos, Rotušės aikštės, taip pat dėmesio skiriama Geležinkelio stočiai, Vilniaus taborui, įvažiavimams į miestą.
S. Gagas pažymėjo, kad kameros bus naudojamos tik policijos reikmėms – visi įrašai po mėnesio bus automatiškai ištrinami, nors, esant poreikiui, įrašai galėtų būti ir archyvuojami.
Pastarąjį kartą kameros Vilniuje masiškai diegtos 2002-aisiais ir, pasak R. Šimašiaus, jau 2014-aisiais „išėjo iš rikiuotės“. Anot S. Gago, dar pernai gruodį veikė tik penkios kameros.
„Tikrai pavyko už normalią kainą tai realizuoti. Akivaizdu, kad galėsime tęsti tą projektą. Nežinau, ar dar tiek, ar panašų kiekį pirksime – skelbiame tolimesnį pirkimą. Svarbu, kad tai ne tik naujos kameros, bet ir pilnesnė miesto integracija“, – kalbėjo Vilniaus meras Remigijus Šimašius.
Anot jo, savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“ turi eismo valdymui skirtų kamerų, tad diegiant šią sistemą buvo reikalaujama atviros prieigos, t. y. kad visos kitos kameros, kurias šiandien turi savivaldybė arba kiti, galėtų būti prijungtos prie sistemos.
„Galima traktuoti tai kaip kvietimą daugiabučių namų bendrijoms, įmonėms, kurios savo aplinką irgi nori kontroliuoti dėl saugumo, kad jos irgi gali prijungti artimiausiu metu kameras prie sistemos“, – sakė jis.
Savivaldybės ir Vilniaus policijos vadovai pripažįsta, kad kol kas nėra įdiegta veido atpažinimo technologija ar išnaudotos kitos žadėtos sistemos galimybės fiksuoti ir garsą, turėti geros kokybės naktinio stebėjimo režimą.
Visgi S. Gagas sako, kad ir naktį kameros leis stebėti asmenų judėjimą, šviesas.
„Tai nėra miškas, tai yra miestas, kuris naktį yra apšviestas. Bus ir dar daugiau apšviestų vietų“, – tikino ir R. Šimašius.
Tuo metu Vilniaus policijos vadovas pabrėžė, kad kameromis stebimi ir sostinės policijos komisariatai, policijos budėtojai bendradarbiauja su operatoriais, pastarieji girdi ir pranešimus iš Bendrojo pagalbos centro, ir policijos pokalbius, tad gali nukreipti kamerų stebėjimą reaguodami į įvykius realiu laiku, padėti užkirsti kelią įvairiems išpuoliams ar net teroristiniams aktams.
„Turime pavyzdį Turku mieste Suomijoje praėjusiais metais, kai buvo vykdoma nusikalstama veika vieno piliečio, kuris su peiliu aikštėje vieną po kito badė asmenis. Policija gavo daugybę skambučių, jis dūrė, bėgo prie kitos aukos, vėl dūrė. Šiuo atveju labai padėjo vaizdo stebėjimo patirtis vaizdo stebėjimo, kurį buvo galima fiksuoti, nukreipti kameras – per tris minutes operatyviai buvo nustatytas asmuo ir sulaikytas“, – pasakojo S. Gagas.
Jis sako, kad kameros gali būti naudingos ir vertinant policijos veiksmus. Policijos vadovas prisiminė atvejį Estijoje, kai pareigūnai, bandydami sulaikyti juos puolusį peiliais ginkluotą vyrą, panaudojo šaunamąjį ginklą ir vyras mirė. Kameros padėjo nustatyti, kad pareigūnai neviršijo įgaliojimų.
