Susipažinus su informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad skambutis iš Architektų gatvės buvo gautas 19.52 val.
Į jį atsiliepusi pareigūnė išsiaiškino įvykio vietos adresą, kitas svarbias aplinkybes, parengė ir perdavė policijai pranešimą apie pagalbos poreikį įvykio vietoje.
Pranešime nurodyta, kad kaimynę muša vyras, galimai yra mažamečių vaikų, pranešėja girdi pagalbos šauksmus.
Atsižvelgdama į aplinkybes, operatorė įvykį priskyrė Smurto artimoje aplinkoje įvykių tipui.
Atkreiptinas dėmesys, kad, reaguodama į pranešimą ir vertindama pranešimo informaciją, policija taip pat turi galimybę perklausyti skambučių garso įrašus.
Vertinant visą surinktą informaciją nustatyta, kad į skambutį atsiliepusi Bendrojo pagalbos centro operatorė savo pareigas atliko tinkamai. Tai profesionali ir ilgametė darbuotoja, sukaupusi didelę ir vertingą patirtį. Minėtos pareigūnės dėka išgelbėta ne viena gyvybė – tą liudija ir iš Lietuvos Respublikos Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos gauta padėka.
Bendrojo pagalbos centro vadovybė norėtų pabrėžti, kad Bendrajame pagalbos centre yra skiriamas didelis dėmesys darbo kokybei, todėl į visas gaunamas pastabas reaguojama rimtai ir atsakingai.
Įspėjame, kad žemiau pateikiamos aplinkybės gali šokiruoti jautresnius skaitytojus.
Radus mirusių vilniečių kūnus kaimynė prabilo, kas dėjosi jų bute: „Taip klykiama, kai labai skauda“
Naujienų portalui tv3.lt žuvusiųjų kaimynė Daina papasakojo daugiau detalių apie tragišką vakarą, triukšmą, pagalbos prašymus, kurie sklido iš tragedijos vieta tapusio buto. Jos teigimu, nelaimės buvo galima išvengti, jei pareigūnų veiksmai būtų buvę kitokie.
Po įvykusios tragedijos Daina sako negalinti ramiai miegoti – jai itin baisu prisiminti tuos atodūsius ir pagalbos šauksmus, tačiau dabar ji save ramina, kad iš savo pusės, tokios situacijos metu, padarė viską, ką galėjo. Savo ruožtu Vilniaus policija patvirtino gautą pranešėjo skambutį apie galimą smurtą. Jis registruotas balandžio 18-ąją, apie 20 valandą.
Pranešėjas informavo, kad vyras muša kaimynę ir bute galimai yra nepilnamečių. Atvykus ekipažui, buvo belsta, skambinta į duris, tačiau triukšmo arba grumtynių nesigirdėjo, todėl pareigūnai išvyko.
Bendrasis pagalbos centras sulaukė skambučio iš Architektų g. balandžio 18 d. 19.52 val. Pranešėja sakė, kad kaimynas muša merginą, su kuria galimai gyvena. Pranešta, kad mergina rėkia, tiesiog klykia.
Papildomai pranešėja paminėjo, kad mergina gan dažnai skriaudžiama, tai vyksta įvairiu paros metu: ir naktį, ir dieną. Dėl smurto prieš minėtą merginą buvo skambinta į Bendrąjį pagalbos centrą ir vasario mėnesį.
Policiją kvietė ne pirmą kartą
Apie tai, kad virš jos buto esančiuose kaimynų namuose vyksta neramumai ir galimi kivirčai, ji pastebėjo dar prieš kelis mėnesius. „Ne pirmą kartą kviečiau policiją, viskas galėjo baigtis kitaip. Skambinau policijai vasario 27 dieną, girdėjau pagalbos šauksmus.
Pora gyveno virš manęs, pas mus labai gerai girdisi. Aną kartą ji šaukė, kad jis „nedarytų to“. Aš iškviečiau policiją. Pareigūnai greitai sureagavo, bet atvykę pamatė, kad yra tyla ir paaiškino, kad nėra pagrindo laužti durų“, – pasakojo kaimynė.
Lemtingą vakarą Daina taip pat girdėjo nerimą keliančius garsus iš kaimynų buto. „Užvakar vakare prasidėjo bruzdesys, o vėliau išgirdau merginos klyksmą. Taip klykiama tada, kai labai skauda. Užbėgau į viršų, girdėjau, kaip klykė. Atrodė, jei atidaryčiau duris, aš ją ištraukčiau.
Puoliau skambinti į 112. Atsiliepė operatorė. Aš įjungiau garsiakalbį ir yra visas įrašas, kuriame girdisi, kaip ta mergina fone klykia, prašo pagalbos.
Atvažiavo pareigūnai. Pradėjo skambinti, belsti į duris, bet niekas neatidarė, buvo tyla. Jie manęs paklausė, ar yra vaikų, tačiau aš paaiškinau, kad jam priteista septynmetės globa ir nežinau, kur yra mergaitė. Aiškinau, kad kviečiau jiems policiją ne pirmą kartą ir prašiau nelaukti tragedijos, tačiau man buvo padėkota ir aš nuėjau“, – detales pasakojo Daina.
Ji prisiminė dar vieną iškalbingą faktą, kurio negali pamiršti: „Kol pareigūnai buvo atvažiavę, į laiptinę įėjo vaikinas. Pareigūnai paklausė, kur jis eina, o jis prisistatė esantis žuvusiojo draugas.
Pareigūnai paprašė parodyti jo dokumentus, paklausė, kur jis eina, o jis paaiškino, kad eina pas draugą. Žmogus buvo neregistruotas. Aš ir pati niekada nemačiau, kad pas jį eitų kažkokie draugai. Dabar svarstau, gal žuvusysis norėjo, kad kažkas kviestų greitąją, gal leistų jam pabėgti? Dabar galima galvoti įvairiai.“
Girdėjo lemtingą atodūsį
Kai svečias parodė policijai dokumentus, pasak pašnekovės, jis buvo paleistas ir pas draugą į butą nebeėjo.
Vis tik policijai išvykus, kaimynų košmaras nesibaigė. „Kai policija išvažiavo, aš vėl girdėjau žingsnius jų bute.
Atrodė, kad stumdo baldus. Vėliau girdėjau garsą, lyg kažkas velka kažką nuo miegamojo link koridoriaus. Po valandos išgirdome didžiulį ir gilų atodūsį. Toks kaip prieš mirtį – labai garsus“, – kalbėjo Daina.
Bijojo dėl merginos saugumo
Paprašius prisiminti, kokia šių žmonių kaimynystė buvo iki tragedijos, Daina sakė, kad neseniai kalbėjosi su žuvusiojo mergina ir klausė, gal reikalinga pagalba.
„Aš negaliu būti abejinga, todėl kai sutikau ją lauke po vasario 27-osios triukšmo, paklausiau, gal ko nors reikia. Ji sakė, kad viskas gerai, jog pykosi, tačiau dabar gyvena ramiai.
Vis tik savo mamai ji prasitarė, kad jeigu jis ir toliau bus toks uždaras ir tylus, ji grįš pas ją į namus, o su juo nebeliks.
Žinau, kad prieš tragišką įvykį merginos mama jos klausė, ar vaikinas nėra agresyvus, tačiau ji nuramino ją. Deja, tragedija vis dėlto įvyko“, – kalbėjo moteris ir prisipažino negalinti toliau ramiai gyventi.
Primename, kad bute rastas 2001 metų jaunuolio kūnas kraujo klane ir 2003 m. gimusios merginos. Kas nutiko, aiškinasi gausios pareigūnų pajėgos.
Bute radę jaunuolį artimieji toliau į butą nėjo, iškart iškvietė pareigūnus ir greitąją pagalbą. Į įvykio vietą atvykę medikai konstatavo abiejų žmonių mirtis.
Pirminė versija, kad 22 metų vaikinas galėjo mirtinai peiliu sužaloti apie 20 metų merginą, o po to pats nusižudyti.
Kada policija laužia duris?
Policijos įstatymas numato teisinį pagrindą, kada pareigūnai gali prievarta patekti į privatų būstą, paaiškino Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis.
„Pareigūnas turi teisę, siekdamas užtikrinti viešąją tvarką, sulaikyti asmenis, padariusius nusikalstamą veiką ar įtariamus jos padarymu, ar asmenis, kurie slepiasi nuo teisėsaugos institucijų, gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą, taip pat siekdamas užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai, be patalpos savininko ar gyventojo sutikimo, be teismo sprendimo bet kuriuo paros metu įeiti į fiziniams ar juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams priklausančias gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas, teritorijas, patekti į transporto priemones.
Atsisakius paklusti, pareigūnas turi teisę prievarta atidaryti patalpas ir transporto priemones. Ši teisė taip pat suteikiama stichinės nelaimės ar katastrofos atvejais, ekstremaliosios situacijos metu, šalinant užkrečiamųjų ligų židinius. Teisė patekti į transporto priemonę suteikiama ir tais atvejais, kai pareigūno reikalavimui nepaklūsta asmuo, padaręs administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar įtariamas jo padarymu. Apie šiuos veiksmus per 24 valandas pranešama prokurorui", – nurodė jis.
R. Matonis pridėjo, kad į įvykio vietą atvykę pareigūnai turi išsiaiškinti visas aplinkybes, pabendrauti su pranešėju, tai, pasak jo, buvo padaryta.
Vėliau medžiaga yra perduodama tyrėjams, kurie trijų dienų laikotarpyje turi dar kartą patikrinti šią informaciją, t.y. pabendrauti su galimu smurtautoju ir auka.
Aiškėjant galimam policijos aplaidumui pasisakė R. Požėla
Dar dieną prieš šalia gyvenanti kaimynė kvietė policiją dėl moters klyksmų ir pagalbos šauksmo. Atvykę pareigūnai beldėsi, tačiau niekam neatsakius išvažiavo. Svarstoma, kad pareigūnai į situaciją galėjo pažvelgti aplaidžiai, tačiau laidoje „Dėmesio centre“ kalbėjęs policijos generalinis komisaras Renatas Požėla sako, kad viską parodys aplinkybių patikslinimas.
„Dėl šio fakto mes šiandieną esame pradėję aplinkybių patikslinimą ir spręsime, ar yra pagrindas vykdyti tarnybinį patikrinimą. Tačiau labai trumpai apie šį įvykį galiu pasakyti tiek, kad mes buvome gavę pirmą pranešimą vasario 27 dieną, berods iš tos pačios kaimynės. Mūsų pareigūnai atvyko, tada jiems nepavyko patekti į būstą, nes niekas neatidarė durų, niekas nebendravo, nesimatė, kad būste kažkas yra, todėl mūsų pareigūnai išvyko. Pagal mūsų turimą algoritmą, mūsų tyrėjai susisiekia su abiem asmenimis ir nei vienas iš tų asmenų pretenzijų vienas kitam neturėjo.
Antras atvejis buvo analogiškas. Mūsų pareigūnai atvyko, bandė patekti į būstą, skambino, kalbino, niekas neatsakė, kiek žinau, kolegos išvažiavo, po to grįžo, dar kartą bandė tuos pačius veiksmus atlikti. Na, vėlgi, patekimas į būstą yra labai griežtai reglamentuotas ir Konstitucijoje, ir Policijos įstatyme. Mūsų pareigūnai toje vietoje neturėjo įrodymų, kad yra vykdoma ar įvykdyta nusikalstama veika“, – sakė R. Požėla.
„Dėmesio centre“ laidos vedėjas Edmundas Jakilaitis priminė, kad kaimynė pareigūnams ne tik paaiškino apie rimtą pagalbos šauksmą, tačiau ir skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą metu davė paklausyti moters riksmų, kuri rusiškai šaukėsi pagalbos. R. Požėla teigia, kad pareigūnų veiksmai bus vertinami.
„Mūsų kiekvienas pareigūnas turi filmavimo kamerą, tai tikrai įvertinsime visus pareigūnų veiksmus, įvertinsime, koks buvo pranešimas, koks buvo jo turinys ir įvertinsime pareigūnų veiksmus jeigu matysime, kad to reikia tarnybinio patikrinimo metu“, – kalbėjo R. Požėla.
„Dabar nesiimsiu nei teisti, nei teisinti pareigūnų. Įsivertinsime situaciją ir priimsim vienus ar kitus sprendimus, – pridūrė policijos generalinis komisaras.
O kodėl instrukcija nerašo, kad pareigunai gali pasišalinti tik tada, kai įsitikina, kad pavojus nebegresia. Kaip, nesant kontakto, per uždaras duris tuo galima įsitikinti ?
