M. Biržiškos palaikų atgabenimą į Vilnių Lietuvos ir Jungtinių Valstijų pareigūnai derino trejus metus.
Giminių pageidavimu, perlaidojimo ceremonija Rasų kapinėse vyks dalyvaujant tik šeimos nariams ir bičiuliams.
M. Biržiška bus palaidotas šalia savo bendražygio, Vasario 16-osios Aktą priėmusios Lietuvos Tarybos pirmininko Jono Basanavičiaus.
1882 metais Šiaulių apskrityje, Viekšniuose, gimęs M. Biržiška dirbo spaudoje, o 1915-aisiais buvo paskirtas pirmosios lietuviškos gimnazijos direktoriumi.
Po dvejų metų jis kartu su bendraminčiais inicijavo Vilniaus konferenciją, per ją išrinktas į Lietuvos Tarybą. Valstybingumą atkūrusios Lietuvos Mykolo Sleževičiaus Vyriausybėje kairiųjų pažiūrų M. Biržiška dirbo švietimo ministru.
Jis taip pat ėmėsi atkurti Vilniaus universitetą, kartu su Mokslo draugija organizavo Aukštuosius kursus Kaune, toliau užsiėmė akademine ir publicistine veikla.
1939–1944 metais M. Biržiška buvo Vilniaus universiteto profesorius ir rektorius. 1944-aisiais prasidėjus antrajai sovietų okupacijai jis pasitraukė į Vokietiją, nuo 1949 metų gyveno ir dirbo Jungtinėse Valstijose, mirė 1962 metais Čikagoje.
M. Biržiškos žmona B. Biržiškienė-Šėmytė buvo JAV lietuvių visuomenės, kultūros, politinė veikėja. Ji mirė Los Andžele 1955-aisiais.
Signataro brolis Vaclovas Biržiška buvo kultūros istorikas, politinis veikėjas ir teisininkas. Kitas brolis Viktoras Biržiška buvo matematikas, taip pat politinis ir visuomenės veikėjas.
