Vilniaus paveikslų galerijoje išskirtinė viešnia. Po daugiau nei 200 metų į dienos šviesą žengė vieno žymiausių 19 amžiaus Lietuvos dailininkų Jono Rustemo šedevras „Veneros gimimas“.
Apie 1807-1810 metus nutapytas paveikslas po paskutinio potėpio dingo lyg vandenį. Dabar aiškėja, kad ilgą laiką jis dūlėjo Rustemo mokinio Jono Banevičiaus kolekcijoje – kabojo bute Tilto gatvėje.
Metams bėgant buto šeimininkai keitėsi, tad paveikslo vertė ir jo autorius buvo pamiršti. Dabartinis šios „Veneros“ savininkas Ramutis Petniūnas pasakoja, kad jį įsigijo iš kolekcininkės Antaninos, kuri paveikslą iš Tilto gatvėje gyvenusios senolės 1980 metais įsigijo už 96 rublius ir pedikiūrą.
Kūrinį restauravus, netrukus paaiškėjo ir jo autorius. Paveikslo savininkas sako, kad pasauliniai karai neaplenkė ir šio kūrinio.
„Jis buvo juodas. Ant portretuojamos moters sėdynės matėsi šautinės skylės. Istorija tokia, kad karo metu kareiviai girti smaginosi šaudydami į šį paveikslą. Ultravioleto tyrimai parodė tą patį, kad tos vietos išties restauruotos“, – sakė kolekcininkas Ramutis Petniūnas.
Ne mažiau įdomi ir paties paveikslo tapymo istorija. Aiškėja, kad šio akto žvaigždė – antroji autoriaus žmona Ona Pučinskaitė. Tiesa, žiedus pora sumainė po paveikslo nutapymo prabėgus 20 metų. Kūrybinio proceso metu „Venera“ dar buvo ištekėjusi už Rustemo bičiulio.
Nepaisant to, Vilniuje sklandė vieša paslaptis, kad tuo metu ji dailininkui jau buvo pagimdžiusi du vaikus.
Pasak meno istorikės ir Rustemo kūrybos žinovės Rūtos Janonienės, šiame paveiksle persipina klasicizmas ir ankstyvasis romantizmas, o tematika būdinga laikotarpiui – antika, mitai, dievybės.
Tuo metu buvo labai madingi istorizuoti vaidinimai ir karnavalai, persirengimo vakarėliai. Žmonės portretuose vaizduoti kaip mitologinių būtybių pavidalu – deivės, dievai. Marsą mėgdavo vyrai, nes norėdavo būti kariūnai. Damos norėjo būti pavaizduotos kaip mūzos, pasakojo meno istorikė R. Janonienė.
Lietuvos dailės muziejaus vadovas Arūnas Gelūnas priduria, kad dažniausiai universiteto profesorių ar didikų portretus tapęs Jonas Rustemas yra labai reikšmingas Lietuvos kultūrai. Nuo asistavimo profesoriui Pranciškui Smuglevičiui kelionę meno vandenyne pradėjęs dailininkas vėliau ir pats išugdė daugybė garsių tapytojų, yra vadinamas Vilniaus piešimo mokyklos pradininku.
Pasak A. Gelūno, į lietuviškąją tapybą Rustemas įnešė profesionalumo, vakarietiškumo, šiuolaikiškumo. Tiesa, turtais kūrėjas nesišvaistė.
„Akivaizdu, kad paveikslo „Veneros gimimas“ tapymo metu jis tokių sąlygų neturėjo. Yra prielaida, kad jis net naudojosi universiteto patalpomis tapydamas. Jo paties butelis ir gyvenimo aplinka buvo kukli“, – priduria muziejaus direktorius Arūnas Gelūnas.
Rustemo „Veneros gimimas“ Vilniaus paveikslų galerijoje bus eksponuojamas iki pat šių metų pabaigos.
