Algirdas Igorius, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
Azerbaidžano bendruomenė Vilniuje paminėjo dvidešimt trečiąsias Khojaly tragedijos metines – karinio konflikto metu aukomis tapo apie tūkstantį azerbaidžaniečių. Renginio Vilniuje dalyviai buvo kviečiami dovanoti kraujo, ir taip palaikyti idėją, kad tautybė nesvarbu, kai kalbama apie žmonių gyvybes.
1992-aisiais vasario 26-ąją, per Azerbaidžano ir Armėnijos karą, Khojaly gyvenvietėje per vieną naktį žuvo 613 azerbaidžaniečių.
100 gyventojų dingo be žinios, o beveik 1300 paimti į nelaisvę. Šis teritorinis konfliktas dar vadinamas Kalnų Karabacho konfliktu. Pažymint šią sukaktį, Lietuvoje gyvenantys azerbaidžaniečiai dovanojo kraujo.
„Šiemet nutarėme šią sukaktį pažymėti Lietuvoje. Azerbaidžaniečių bendruomenė dovanoja kraujo. Mes pasisakom už taiką, harmoniją ir nesikėsinimą į kitų šalių teritorijas. Kraujas turi tekėti taikiems tikslams. Kraujas ne atima, o užtikrina gyvybę“, – kalba Azerbaidžano ambasadorius Hasanas Mamadzada.
Per karinį konfliktą buvo užimta penktadalis tuomečio Azerbaidžano teritorijos – Kalnų Karabachas ir septyni gretimi regionai. Lietuvių režisierių Aleksandro Broko ir Mindaugo Urbonavičiaus sukurto filmo „Begalinis koridorius“ pagrindinis autorius – žurnalistas, operatorius Ričardas Lapaitis kelerius metus lankosi priefrontės zonoje.
„Jeigu važiuoji į kaimą, kuriame yra mokykla, parduotuvės, gyvena žmonės – negali įjungti šviesos, nes iškart pradės šaudyti. Jie yra taip arti ir jokio gailesčio nebus. Nesenas įvykis: šeima atvyko iš Sankt Peterburgo į svečius, į priefrontės zoną, ir smėlio dėžėje buvo nušauta šešių metukų mergaitė. Apie tai rašė internetiniuose tinklapiuose. Karas gali prasidėti bent kurią akimirką“, – tikina filmo „Begalinis koridorius“ pagrindinis veikėjas Ričardas Lapaitis.
Pasak R. Lapaičio, derybos tarp Azerbaidžano ir Armėnijos – aklavietėje. Jose dalyvauja Rusija, nepripažinta Kalnų Karabacho respublika.
„Matome, turbūt, dar ankščiau užprogramuotus konfliktus. Ko gero, reikėtų grįžti į Stalino režimo situaciją. Matom tų pačių dalykų pasekmes ir Ukrainoje“, – mano Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Azerbaidžano Respublika grupės pirmininkas Juras Požela.
Jungtinių Tautų Saugumo Taryba priėmė keturias rezoliucijas, raginančias grąžinti užimtą teritoriją, tačiau šie nutarimai neįgyvendinti.
