Trijų prie stalo sėdinčių brolių Petro, Jono ir Antano Vileišių figūros jau vasarį turėtų atsirasti prie Neries ir Vilnelės santakos, Tado Kosciuškos gatvėje. Savivaldybė įsipareigojo sutvarkyti skverą šioje vietoje.
Dar 2009-aisiais viešoji įstaiga „Vileišių kolegija“, Vilniaus savivaldybė ir Lietuvos architektų sąjunga iš 45 idėjų atrinko, komisijos nuomone, geriausią darbą, kurį sukūrė skulptorius Regimantas Midvikis, architektai Linas Krūgelis ir Ričardas Krištapavičius.
Pasak projekto autoriaus R. Midvikio, brolių Vileišių, sėdinčių už stalo, idėja yra simbolinė, tačiau visiems suprantama, atspindinti jų tarpusavio ryšį ir santykius su visuomene.
Vilniaus savivaldybė BNS informavo, jog paminklas bus pastatytas Vileišių giminės iniciatyva – 2006-aisiais giminė įsteigė fondą, su juo savivaldybės taryba tuomet nusprendė pasirašyti bendradarbiavimo sutartį.
R. Midvikis projektui skirtame Vileišių fondo tinklalapyje nurodo, kad stalas yra simbolis, vienijantis visus tris brolius kaip šeimos narius.
„Tuo pačiu metu stalas jungia juos su tauta, sprendžiant svarbius valstybės, kultūros, visuomeninius klausimus“, – sako skulptūros kūrėjas.
Savivaldybė skvero sutvarkymui planuoja skirti 63 tūkst. eurų, paties paminklo statybos bus finansuojamos iš Vileišių fondo.
Nepriklausomybės akto signataras, advokatas Jonas Vileišis XIX a. pradžioje aktyviai dalyvavo Lietuvos politiniame, kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime šaliai siekiant nepriklausomybės, rūpinosi mokyklų steigimu, vadovėlių leidyba, vadovavo kelioms ministerijoms pirmosiose nepriklausomos tarpukario Lietuvos vyriausybėse, buvo Kauno burmistras.
Gydytojas humanistas Antanas Vileišis buvo lietuvių kultūros draugijų bei įstaigų organizatorius, steigėjas ir vadovas, lietuviškų knygų medicinos bei higienos žinioms populiarinti autorius, jis buvo vienas svarbiausių Vilniaus lietuvių tautinės veiklos organizatorių ir vadovų.
Žymus geležinkelių ir tiltų inžinierius Petras Vileišis taip pat buvo vienas Tautinio atgimimo šauklių ir lietuvybės puoselėtojų, siekęs lietuviškos spaudos laisvės, tautos švietimo populiarinant mokslą, leido pirmą legalų lietuvišką dienraštį „Vilniaus žinios“.
