Kultūros atstovų, Lietuvos ir Lenkijos institucijų pastangomis atsiradęs neįprastas monumentas – laiptai su iškaltomis Č.Milošo kūrybos citatomis – daugeliui kalbėjusiųjų bei skaičiusių poeto eiles, be kita ko, priminė ir jo siekį puoselėti dviejų Vilniuje gyvenusių tautų – lietuvių ir lenkų – vienybę.
Lenkijos instituto direktorius Marcinas Lapczynskis, perskaitęs Č.Milošo eilėraščio fragmentą, pažymėjo, kad idėja nuėjo ilgą kelią: laiptus Onos Šimaitės ir Bokšto gatvių sankirtoje Č.Milošo vardu pavadinti nuspręsta dar 2011-aisiais, minint poeto šimtąsias gimimo metines, tačiau jie baigti tvarkyti tik šiemet.
„Esu įsitikinęs, kad šis didžiulis dviejų tautų sūnus, Nobelio premijos laureatas Č.Milošas šiandien žvelgia į mus nuo kokio nors debesies iš dangaus ir yra patenkintas, nes šie laiptai yra arti žmonių: tai nėra joks pompastiškas, didžiulis Č.Milošo paminklas, bet tai yra vieta, laiptai, kuriais praeis tūkstančiai, šimtai miesto gyventojų ir svečių, kurie galės skaityti Milošo eilėraščius“, – kalbėjo M.Lapczynskis.
„Tegu poetas, gimęs Lietuvoje, bet rašęs lenkiškai, bus mūsų gerų kaimyninių santykių globėjas“, – renginyje viltį išreiškė ir Milošo dvaro Krasnogrudoje ir Seinų „Paribio“ fondo vadovė Malgorzata Czyzewska.
Idėjos sumanytoja – publicistė Ramunė Sakalauskaitė, laiptus kūrė skulptorius Jonas Gencevičius, projekto architektas – Tauras Budzys, lėšų jiems sutvarkyti skyrė Vilniaus savivaldybė.
Sostinės Meras Remigijus Šimašius atkreipė dėmesį, kad laiptai yra šalia O.Šimaitės gatvės – ši gatvė Č.Milošo bičiulės vardu pavadinta taip pat tik šiemet. Abi asmenybės pripažintos Pasaulio tautų teisuoliais, tad meras užsiminė, kad ateityje šių laiptų papėdėje galėtų būti vieta teisuoliams įamžinti.
