Gaisras kilo po 10 val. antradienį Dariaus ir Girėno gatvėje esančiame bendrabutyje, pirmame aukšte. Tuo metu bute buvo du suaugusieji ir du vaikai.
Kaip skelbia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, kilus gaisrui, vaikai išbėgo į lauką, o tėvai nuo dūmų slėpėsi bendrojo naudojimo balkone, tačiau paskui nebegalėjo išeiti.
Nupjovus bendrojo naudojimo balkono grotas, gyventojai buvo nuleisti kopėčiomis. Vienas jų patyrė kojos nudegimus ir po medikų apžiūros buvo išvežtas į ligoninę.
Į ligoninę teko vežti ir vieną vaiką, kuris bėgdamas nuo gaisro į lauką susitrenkė galvą.
Per gaisrą išdegė 10 kvadratinių metrų kambarys, aprūko bendro naudojimo koridorius.
Ugniagesiai sako, kad paspirtukai kartais tampa ir gaisro priežastimi – jie užsidega įkraunami, stovėdami, važiuojant.
Šiemet paspirtukai jau degė Druskininkuose, Vilniuje, Palangoje.
Kovo mėnesį įkraunami elektriniai paspirtukai buvo užsidegę poilsio nameliuose Palangoje. Per gaisrą aprūko patalpos, apdegė kilimas, sudegė du paspirtukai, elektrinis dviratis, nuo sprogimo deformavosi vartai.
Paspirtukas atvira liepsna birželio 29 dieną degė ir Vilniuje, Lukiškių aikštėje. Tuomet sudegė jo degiosios detalės.
Liepos 9 dieną elektrinis paspirtukas degė Druskininkuose. Gaisro metu išdegė jo elektros baterijos skyrius. Apsilydė plastikinės detalės.
Ugniagesių gelbėtojų mokyklos Praktinio parengimo skyriaus vyriausiasis specialistas Tomašas Veliseičikas sako, kad viena pagrindinių tokių gaisrų priežasčių – elektros instaliacijos arba ličio baterijos avarinis darbo režimas. Paspirtuko varomoji jėga, arba „širdis“, yra elektros energija, ji kaupiama ličio baterijose.
„Mobiliojo telefono ar nešiojamojo kompiuterio gaisrą puikiai galima užgesinti įdėjus jį į indą su vandeniu. Paspirtukui indo su vandeniu sunkiai rasi. Standartinės gaisro gesinimo priemonės, kuriomis gali pasinaudoti gyventojai, pavyzdžiui, gesintuvai, šiuo atveju gali būti neefektyvūs. Gesintuvo čiurkšlė nepasieks gaisro židinio metalinės dėžės viduje“, – sako T. Veliseičikas.
Geriausias sprendimas, pasak specialisto, tokį gaisro židinį gesinti vandeniu, nes ličio baterijas reikia šaldyti. Išskyrus tuos atvejus, jeigu paspirtukas užsidega įkrovimo metu.
„Tuomet jo gesinti vandeniu negalima. Nebent prieš pradedant gesinti jis išjungiamas iš elektros tinklo“, – pataria T. Veliseičikas.
„Ličio baterijos gaisro pradžia yra specifinė. Pirmiausiai iš baterijos skverbsis daug baltų dūmų, po kurio laiko jie užsidegs. Tada gaisras tampa panašus į degių dujų, besiveržiančių iš angos, gaisrą. Pačios baterijos degimo trukmė priklauso nuo baterijos dydžio ir aktyvių gesinimo veiksmų“, – pranešime pasakoja specialistas.
Jeigu paspirtukas užsidegė patalpoje, pasak T. Veliseičiko, pirmiausia, jeigu yra galimybė, reikia išjungti jį iš elektros tinklo ir kviesti ugniagesius gelbėtojus.
„Jeigu prieiti prie elektros tinklo nėra galimybių, tuomet pirmiausia būtina kviesti ugniagesius gelbėtojus. Svarbiausia, sprendimą reikia priimti greitai. Reikia nepamiršti, kad degimo metu išsiskiria pavojingi degimo produktai, kurie gali sukelti pavojų žmogaus gyvybei ir sveikatai. Jeigu yra galimybė, degantį paspirtuką reikia patraukti kuo toliau nuo degių medžiagų, taip stabdant gaisro plitimą“, – sako specialistas.
Jeigu nėra pavojaus nudegti ar gauti elektros smūgį, galima pradėti gesinti pačiam, padėtų bet koks gesintuvas: jis galbūt neužgesins pačios baterijos, bet apgesins kitas degias medžiagas. Ugniagesys atkreipia dėmesį, kad tokio gaisro gesinimui reikia daug vandens.
„Baterijos turi nedidelį kiekį elektrolito, todėl po gaisro sudegusį paspirtuką reikia transportuoti atsargiai. Elektrolitui patekus ant odos, ją reikia nuplauti švariu vandeniu. Ličio baterijos turi pakartotino užsidegimo tikimybę, tai reiškia, kad per tam tikrą laiką (iki 12 val.) paspirtukas gali vėl užsidegti,“ – įspėja specialistas.
Jeigu paspirtukas užsidega važiuojant, iš pradžių pasirodo dūmai, po kažkiek laiko jie kaip čiurkšlė išsiveržia iš baterijos korpuso, o vėliau ir užsidega. Patariama kuo greičiau sustoti ir nenumesti paspirtuko šalia degių medžiagų, pastato sienos.
Siekiant išvengti paspirtukų gaisrų, ugniagesiai pataria naudoti techniškai tvarkingus paspirtukus, bent kartą būtina pasitarti ir su serviso darbuotojais, pagal jų nurodytą periodiškumą peržiūrėti laidų jungtis, bateriją, galbūt atlikti periodinę prietaiso priežiūrą.
Taip pat svarbu elektrinį paspirtuką įkrauti pagal gamintojo rekomendacijas. Dažnai įkraunant naudojami netinkami, techniškai netvarkingi įkrovikliai arba netinkamai įkraunamos ličio baterijos.
Jeigu paspirtukai įkraunami butuose, jokiu būdu negalima palikti jų be priežiūros. Pavojinga palikti jį įkrauti naktį, nes žmonės užmiega ir gali nepastebėti, kad kilo gaisras.
Ugniagesiai pastebi, kad paspirtukai dažnai įkraunami įstaigų laiptinėse, evakuacijos keliuose.
„Laiptinė yra evakuacijos kelias, kuriuo žmonės evakuojasi esant būtinybei. Ta pati taisyklė galioja ir bute. Jeigu paspirtukas bus įkraunamas prie išėjimo ar balkonų durų, tuomet kilęs gaisras užtvers kelią saugiam išėjimui iš patalpos. Todėl paspirtuko įkrovimo vietą reikia parinkti taip, kad galimo gaisro atveju galima būtų saugiai, be kliūčių, pasišalinti iš patalpos“, – pažymi T. Veliseičikas.
