Sekmadienio vakarą Vilniuje pareigūnai atskubėjo pas 5-erių metų vaiko mamą, ji kreipėsi į policiją dėl dingusio sūnaus. 25-erių metų moteris pareigūnams sakė, kad vaiko tėvas užsienietis, gyvenantis Jungtinėje Karalystėje. Jis sūnų pasiėmė penktadienio vakarą ir sutartu laiku jo negrąžino. O moteriai skambinant nekėlė ragelio.
„Moteris tikrai buvo susijaudinusi, ji nurodė, kad vyras neatsako į jos skambučius, žinutes ir prašė pagalbos. Vaiko tėvas, kuris turėjo grąžinti vaiką vakar 17 val., tačiau vaiko negrąžino, o moteris kreipėsi 19:30 į policiją“, – sakė Vilniaus apskr. policijos atstovė Julija Samorokovskaja.
Anot policijos atstovės, viena iš versijų, kad tėvas vaiką išskraidino iš Lietuvos. Tikėtina, į Jungtinę Karalystę.
„Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl vaiko pagrobimo, ir tuo pačiu vaiko paieška yra paskelbta. Kadangi vaikas galimai yra išvežtas į užsienį, tai apsunkina mūsų policijos darbą, tai procesiniai veiksmai atliekami“, – pridūrė J. Samorokovskaja.
Vaiko pagrobimas užtraukia baudą, areštą, ar laisvės atėmimą iki 2-ų metų. Aplinkybių aiškintis ėmėsi ir vaiko teisių sargai. Anot Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjo Gedo Batulevičiaus, konkrečiu atveju tėvas nesilaikė teismo nustatytos bendravimo tvarkos: „Tai gali būti traktuojama kaip pagrobimas, jei nebuvo kito iš tėvų sutikimo ir sutarimo šitam veiksmui.“
Pasak jo, tarnyba bando bendrauti su abiem tėvais: „Prieš valandą buvo susisiekta su mama, su tėvu nepavyko susisiekt.“
Atvejais, kai tėvai neišsprendžia konflikto ir vienas iš tėvų, išvežęs vaiką į užsienio valstybę, jo atiduoti nesutinka, pradedamas procesas pagal Hagos konvenciją.
„Tėvai rašo prašymą, mes patikrinam Lietuvoj esančias sąlygas, jei viskas atitinka, kartu su motina, šiuo atveju, kreipiamasi į tą šalį, pagal Hagos konvenciją, kad vaikas būtų grąžintas“, – sakė tarnybos atstovas Gedas Batulevičius.
Anot vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos, atvejai, kai besiskiriantys ar išsiskyrę tėvai nepasidalija vaikų ir konfliktuoja dėl to, kad vienas iš tėvų vaiką grąžina ne laiku, ar ne vietoj – šalyje – kasdienybė. Tačiau per šiuos metus tarnyba jau nagrinėjo 16 atvejų, kai vienas iš tėvų, be kito sutikimo, atsivežė vaiką į Lietuvą, iš valstybės kurioje šeima gyveno. Ir 18 atvejų, kai vaiką, be kito leidimo, vienas iš tėvų išsivežė svetur iš Lietuvos: „Šeima gyvena užsienio valstybėje ir vienas iš šeimos narių grįžo į Lietuvą ir atsivežė vaiką, prieštaraujant ar nustatytai bendravimo tvarkai, ar teismo sprendimui.“
Anot Batulevičiaus, tėvų tarpusavio konfliktai ir vaiko nepasidalijimai, emociškai traumuoja visų pirma, patį vaiką, dėl to labai svarbu užtikrinti jam lygiavertę abiejų tėvų globą, kuriai būtinas tarpusavio draugiškas santykis ir vykdomi susitarimai.
