Gyventojas Rytis Bagdonas tvirtina, kad Kaimynų gatvėje esančių kotedžų ir privačių namų kiemus vanduo užliejęs buvo jau pernai metų pavasarį. Tada žmonės ir suskubo kreiptis pagalbos, tačiau institucijos tik vienbalsiai kartojo tą patį – „nieko padaryti negalime, kol gyvenamiesiems namams dar nėra padaryta jokios žalos“.
„O kai atėjo šie metai, tai žala padaryta jau yra. Yra užlietas parkas, tai yra, žalioji zona, yra sutrikusi kanalizacijos veikla, žmonės elementarių dalykų namie, buityje negali atlikti“, – naujienų portalui tv3.lt sakė R. Bagdonas.
Institucijos atsakomybės kratosi
Po to, kai padaryta žala jau buvo aiškiai matoma, institucijos toliau teigė, kad nieko padaryti negali.
„Pasikreipus pakartotinai į visas šias institucijas: Vilniaus miesto savivaldybę, „Grindą“, statybų inspekciją, atsakymas jau buvo toks, jog niekuo padėti negali, kadangi tas vanduo yra iš privačių žemių, iš aplinkinių žmonių.
Tačiau mes pasidarėme tokį individualų tyrimą, kėlėme dronus, apklausėme kaimynus, čia ne tik pas mus yra ta problema, ir privatūs sklypai yra užlieti“, – tvirtino gyventojas.
Jis pridūrė, kad patys gyventojai išsiaiškino, jog yra pralaidos, per kurias anksčiau vanduo ištekėdavo, dabar yra tiesiog užverstos.
„Yra tokios pralaidos, galima net ir žemėlapiuose matyti, per kurias tas vanduo ir ištekėdavo.
Bet galimai vienas žmogus, norėdamas kažkokius asmeninius poreikius patenkinti, tą pralaidą tiesiog užpylė ir dėl to mes skęstame“, – naujienų portalui tv3.lt komentavo R. Bagdonas.
Gyventojas tvirtino, kad gyventojams skirta „žalioji zona“ pavirto į „ežerą“, kuriame įsikūrė gulbės, antys, bebrai ir kiti gyventojai.
„Grindos“ darbuotojai bandė organizuoti susitikimus su sklypų savininku
„Grinda“ patvirtino, kad gavo kelis Kaimynų g. gyventojų pranešimus dėl apsemto žemės sklypo.
„Žemės sklype, kuriame kaupiasi vanduo, yra įrengti melioraciniai grioviai, iš kurių vanduo per pralaidą nuvedamas į kitame to paties fizinio subjekto valdomame žemės sklype esantį tvenkinį. Tikėtina, kad vanduo sklype kaupiasi dėl to, kad pralaida gali būti užaklinta, tačiau bendrovės darbuotojams nebuvo sudaryta galimybė įvertinti pralaidos būklę.
Bendrovės darbuotojai, norėdami apžiūrėti pralaidą, dar 2023 m. spalio 6 d. ir 2023 m. spalio 17 d. bandė organizuoti susitikimus, tačiau abu kartus sutartu laiku sklypų savininkas neatvyko. Pakartotinai susiekus telefonu, savininkas patikino, jog apie esamą vandens kaupimosi problemą žino, gautas žodinis pažadas užtvindymo problemą spręsti 2024 m. pavasarį.
Atkreipiame dėmesį, kad:
- pagal 2014 m. gruodžio 10 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimą Nr. 1-2177 „Dėl UAB „Grinda“ skyrimo paviršinių nuotekų Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje tvarkytoja“ „Grinda“ yra atsakinga už Vilniaus miesto teritorijoje esančių paviršinių nuotekų tinklų plėtrą, remontą bei priežiūrą. Lietuvos Respublikos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas paviršines nuotekas apibrėžia kaip ant urbanizuotos teritorijos paviršiaus patenkantį kritulių ir kitokį vandenį.
- Sklypuose įrengta melioracinė sistema (vandens surinkimo grioviai ir pralaida), kurios valdymą ir tvarkymą reguliuoja Lietuvos Respublikos Melioracijos įstatymas.
- Lietuvos Respublikos Melioracijos įstatymo 6 straipsnio 1 punktas nurodo, kad melioruotoje žemėje esančius melioracijos statinius naudoti pagal paskirtį, prižiūrėti ir skubiai remontuoti, jei dėl jų gedimo gali būti padaryta žalos kitų asmenų ar valstybės turtui, privalo sklypo savininkas.
Kadangi įstatymų nustatyta tvarka „Grindai“ neturi nei atsakomybės už melioracinių sistemų tvarkymą, nei teisinių priemonių įpareigoti trečiuosius asmenis tvarkyti jiems priklausantį turtą, nei skirti nuobaudas už jų nuosavybės teise valdomo turto nepriežiūrą, bendrovė yra kreipusis į valstybines institucijas prašydama įpareigoti žemės savininką išspręsti sklype besikaupiančio vandens problemą, kuri kelia pavojų aplinkinių teritorijų savininkų turtui“, – rašoma bendrovės atsakyme.
Vilniaus miesto savivaldybė niekuo pagelbėti negali
Vilniaus miesto savivaldybės Komunikacijos skyriaus atstovas Irmantas Kuzas teigė, kad Kaimynų gatvės gyventojams niekuo padėti negali, o ir pasiūlymų, ką daryti, neturi.
„Šiuose sklypuose, kurių nuosavybės, patikėjimo ar kita teise savivaldybė nevaldo, nėra valstybei priklausančių melioracijos griovių ar kitų statinių.
Taigi savivaldybė negali kištis į privačių subjektų tarpusavio ginčą dėl teritorijų užliejimo“, – atsakė savivaldybės atstovas.
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovė Rasa Kėkštienė patvirtino, kad šių metų vasario mėnesį buvo gautas gyventojo skundas dėl apsemtos žemės Vilniaus mieste, Gurelių kaime.
„Informuojame, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Priežiūros įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nurodytu baigtiniu funkcijų sąrašu, Statybos inspekcijai, kaip statybos valstybinę priežiūrą vykdančiai institucijai nėra priskirta pagal kompetenciją nagrinėti klausimų, susijusių su melioracijos įrenginių priežiūra.
Statybos inspekcija tikrina ar statybos darbai vykdomi teisėtai, ar statybos darbams atlikti yra reikalingas statybą leidžiantis dokumentas, kitų klausimų (galimos žalos nustatymas, atlyginimas ir pan.) nepriskirtų Statybos inspekcijos kompetencijai, nenagrinėjame.
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 24 punkte nustatyta, kad valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos ir hidrotechnikos statinių valdymas ir naudojimas patikėjimo teise yra valstybinė (valstybės perduotos savivaldybėms) savivaldybių funkcija, todėl atsakymo į jūsų pateiktus klausimus siūlome kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją“, – siūloma atsakyme, nors savivaldybė tikina, kad jokių veiksmų imtis negali.
