Jų atidarymo renginiai tęsis keturias dienas, šia proga numatytos ekskursijos, dirbtuvės.
Sapiegų rūmai atveriami kartu su Mindaugo Navako skulptūrų paroda „Porcelianas rūmams“ ir Edgaro Gerasimovičiaus bei Virginijos Januškevičiūtės kuruota paroda „Užuovėja“.
Atnaujintose Sapiegų rūmų erdvėse įsikurs renginių, edukacinės salės, terasos, veiks kavinė. Šie rūmai pritaikyti neįgaliesiems.
Sapiegų rūmų atnaujinimo projektas finansuotas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir kainavo beveik 12 mln. eurų. Rūmų rekonstrukcija truko beveik penkerius metus.
Rūmus XVII amžiaus pabaigoje pagal Giovannio Battistos Fredianio projektą statė Lietuvos didysis etmonas Kazimieras Jonas Sapiega.
Sapiegoms rūmai tarnavo kaip užmiesčio rezidencija, statant ją šeimininkas, kaip ir kiti to meto Europos lyderiai, lygiavosi į Versalio rūmus – Prancūzijos karaliaus Liudviko XIV išpuoselėtą rezidenciją šalia Paryžiaus.
Rūmai tikriesiems šeimininkams priklausė apie tris dešimtmečius, vėliau perėjo į carinės Rusijos kariuomenės rankas ir nuo to laiko jų grožis ėmė nykti, tarpukario, sovietmečio ir jau nepriklausomoje Lietuvoje keičiantis savininkams ir paskirčiai jis jau nebuvo atkurtas.
