Skveruose statomi paminklai, memorialinėmis lentomis nukabinėti pastatai – tai nauja sostinės mada. Įamžinti pageidaujama net gyvuosius, rašo „Vilniaus diena“.
„Reikia pagaliau sustabdyti tą nevaldomą procesą, kai paminklai statomi antraeiliams žmonėms. Pirmiausia turime žinoti, kokias asmenybes privalu pagerbti. Ekspertai turėtų sudaryti jų sąrašą ir tik tada išduoti leidimus.
Dabar chaosas: kas turi pinigų, tas stato. Šitaip apšnerkšime Vilnių“, – nusivylimo neslėpė Pavadinimų, paminklų ir atminimo lentų komisijos pirmininko pavaduotojas Antanas Rimvydas Čaplinskas.
Istoriko kantrybės taurę perpildė komisiją pasiekęs prašymas Šv. Paraskevijos (Piatnickajos) cerkvės sklype Didžiojoje gatvėje pastatyti paminklą Rusijos poeto Aleksandro Puškino proseneliui Hanibalui atminti.
Šis prašymas motyvuojamas tuo, jog šioje cerkvėje poeto prosenelis buvo pakrikštytas. Tačiau A. R. Čaplinskas sako, kad tyrinėtojai yra įrodę, jog tai tik legenda. Be to, paminko postamente būtų skelbiamas užrašas „Rusijos sūnums“. Pašnekovo nuomone, tai jau kvepia politiniais dalykais.
Jeigu būtų A. R. Čaplinsko valia, vardinių paminklų statybas jis uždraustų bent ateinančius 15 metų.
Jis prisiminė, kad neseniai komisija nepatvirtino lenkų iniciatyvinės grupės prašymo Polocko gatvėje pakabinti memorialinę lentą, skirtą Varšuvos operos solistui Bernardui Ladyszui.
„Kartą prašymą jau atmetėme, tačiau jie mums vėl rankas laužo, – skundėsi A. R. Čaplinskas. – Atminimo lenta gali būti kabinama praėjus ne mažiau nei 10 metų po žmogaus mirties. Tas operos solistas vis dar gyvas, tad kam jam memorialinė lenta?“
Iniciatyvinės grupės lyderė Kristina Rotkevič nesutinka su tokiais komisijos argumentais: „Tai pasaulinio garso maestro. Lietuvoje yra ne viena memorialinė lenta, pakabinta žmonėms, kai jie dar buvo gyvi, tarkime, Česlovui Milošui“.
Trečiadienį komisija spręs ir „Žaliojo obuolio“, galbūt atsirasiančio Mindaugo ir A. Vivulskio gatvių sankirtoje esančiame skvere, likimą.
„Žaliojo obuolio“ akcijos sumanytoja Edita Mildažytė pasakojo, kad mintis statyti paminklą kilo, norint įprasminti labdaros ir gerumo idėją.
A. R. Čaplinskas nėra nusiteikęs prieš „Žaliojo obuolio“ skulptūrą. Tačiau jis pabrėžė: miesto erdvėmis neturėtų būti švaistomasi, kad jų nepritrūktų ypač svarbiems asmenims pagerbti.
Miesto estetikos poskyrio vedėjos Beatričės Raguotienės nuomone, visuomenės iniciatyvos yra labai svarbios. „Žmonės yra pakankamai pribrendę ir sąmoningi, gyvenimas tęsiasi, todėl tikrai nereikėtų dešimtmečiams stabdyti iniciatyvų“, – įsitikinusi B. Raguotienė.