Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi skaitytojas Juozas, kuri tikina, kad greičio matuoklių šalies keliuose ir gatvėse reikia daugiau.
„Negaliu atsistebėti jau savaitę trunkančiu šaršalu. Pasirodo bus katastrofa Lietuvoje. Mat atsiras daugiau greičio matuoklių. Baisu. Kaip dabar reikės važiuoti? Negi pagal taisykles, kaip kokiam...“, – teigė Juozas.
Vyro nuomone, pasipiktinimas dėl augančio greičio matuoklių skaičiaus yra absurdiškas ir jis nesupranta, kodėl iš viso kyla diskusija šia tema.
„Pykstame dėl to, kad mus baus jei nusižengsime? Rimtai? Baudas juk moka tik tie, kas nesilaiko taisyklių. Tie kurie piktinasi, netiesiogiai sako: „Mes viršijome greitį iki šiol ir mūsų niekas nebaudė, o dabar turėsim arba neviršyti arba mokėti baudas“. Siaubas, ar ne? Taip, Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimai numato finansines pasekmes. Laikykitės taisyklių ir nereikės mokėti. Koks skirtumas kiek ir kur tie matuokliai?“ – klausė Juozas.
„Pabrėšiu, kad baudas gauna tik tie, kurie viršija greitį, tai yra, nesilaiko KET. Laikykitės taisyklių ir nereikės mokėti“, – pridūrė jis.
Skaitytojas pažymėjo, kad išskyrus vadinamuosius „trikojus“, greičio matuoklių vietos yra paženklintos, tad baudžiami tik tie, kurie arba sąmoningai nepaiso greičio ribojimo žinodami, kad bus nubausti, arba nekreipia dėmesio į kelio ženklus, nekalbant jau apie greičio ribojimus. Juozo nuomone, abiem atvejais tokie vairuotojai nusipelno baudos.
„Kažkas dar apkaltino kelių direkciją „pasipinigavimu“, nes, berods, direkcijos biudžetas priklauso nuo surinktų pinigų. Prie ko čia? Net jei jų algos tiesiogiai priklausytų nuo surinktų pinigų už pažeidimus – viskas gerai. Priminsiu dar kartą – baudas moka tie, kas nepaiso taisyklių. Nepažeisi – nemokėsi. Nustosim pažeidinėti taisykles – nebeturės direkcija pinigų. Mano galva čia kaip tik puikus modelis, nes už visus matuoklius sumoka pažeidėjai, o ne visi mokesčių mokėtojai“, – dėstė Juozas.
Vyras nesupranta ir pasipiktinimo dėl Lietuvos automobilių kelių direkcijos sprendimo pirmą kartą įrengti vidutinio greičio matuoklį automagistralėje Vilnius–Kaunas–Klaipėda. Lėkti į pajūrį su vėjeliu norinčius vairuotojus matuokliai stebės keturiose atkarpose, o vienoje jų vairuotojų greitį stebės net 31 kilometrą. Nepasitenkinimą šiuo sprendimu išreiškė ir politikai.
„Aš jums atsakau akivaizdžiai, nubausti vairuotojus ir surinkti kiek galima daugiau pinigų“, – tokia reakcija iš Seimo nario Andriaus Mazuronio jam sužinojus, kad automagistralėje Vilnius–Klaipėda atsiras ne vienas vidutinio greičio matuoklis.
Politikų pasipiktinimas virto ir realiais įstatymų projektais.
Konservatorius Mindaugas Skritulskas siūlo įstatyme nustatyti taisykles, kaip keliuose turi būti įrengiami stacionarūs greičio matuokliai. Seimo narys pranešė su grupe parlamentarų parengęs tokias Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisas.
Jomis siūloma nustatyti, kad kelio ruožas, kuriame įrengti vidutinio greičio matuokliai, negali būti ilgesnis nei 10 kilometrų, taip pat nustatomas maksimalus greičio matuoklių skaičius viename kelyje: vidutinio greičio matavimo ruožų gali būti ne daugiau kaip trys, bendras matavimo vietų skaičius gali būti ne didesnis kaip penki.
„O kas čia per siūlymas riboti matuoklių kiekį keliuose ir ruožo ilgį? Ar jūs, Seimo nariai, norite pasakyti, kad laikytis maksimalaus leistino greičio reikia tik ten, kur yra matuokliai, o kitur nebūtina? Tad turint 3 ruožus ir 10 kilometrų vienam ruožui ribojimą, kelyje Vilnius–Kaunas anot jūsų leistinas maksimalus greitis galioja tik 30 kilometrų? 70 kilometrų važiuojam kaip norim?
O Kaunas–Klaipėda? Tvarkingai išvažiuojam iš Kauno, pjaunam iki Kryžkalnio kur pristabdom kavos ar į degalinę, tada „gazas dugnas“ iki Klaipėdos, kur jau kaip nors, prisiversim laikytis taisyklių? Tik ten kur matuokliai, aišku.
Jei manote, kad galima važiuoti greičiau – keiskite maksimalų leistiną greitį. Bendrai ar tam tikrose vietose. Prie ko čia matuokliai? Kažkaip niekas to nesiūlo“ , – teigė Juozas.
„Matuoklių reikia dar daugiau. Ši situacija, šis lygioje vietoje sukeltas triukšmas, tik patvirtino tai, kad daugelis į KET žiūri kaip į KER – tai yra ne „Kelių eismo taisyklės“, o „Kelių eismo rekomendacijos“. Ir baudas reikia padidinti, nes akivaizdu, kad nė motais mums tos taisyklės. Blogai tik kai pagauna“, – pridūrė skaitytojas.
Laukia ir daugiau matuoklių
Keturi komplektai bus įrengti stacionariose vietose: Geležinio Vilko gatvės atkarpoje nuo Vingio parko viaduko iki tunelio po Seimu abiem judėjimo kryptimis, Vakariniame aplinkkelyje ties Pilaitės prospektu ir T. Narbuto gatvėje link Sėlių gatvės.
Dar vienas įrangos komplektas bus kilnojamas ir galės būti naudojamas įvairiose miesto vietose. Planuojama, kad vidutinio greičio matuokliai galėtų pradėti veikti kitų metų pradžioje.
Nauji matuokliai atsiranda ne tik sostinėje, bet ir valstybinės reikšmės ir krašto keliuose. Birželio pradžioje Lietuvos automobilių kelių direkcija skelbėsi įrengusi po momentinį greičio matuoklį abiem kryptimis ties tiltu per Kruną (kelias A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda, apie 87 km). Šioje vietoje greitis yra ribojamas iki 70 km/val. dėl eismo saugos, kadangi kelias per tiltą yra siauresnis, nei būdinga tokios kategorijos keliams, nėra saugaus sustojimo juostų.
Iki šių metų ketvirčio ketvirčio Lietuvos automobilių kelių direkcija planuoja įrengti dar 6 momentinio greičio matuoklius valstybinės reikšmės kelyje A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis, A9 Panevėžys–Šiauliai, A11 Šiauliai–Palanga ir kelyje Nr. 203 Kuršėnų aplinkkelis. Detali informacija apie valstybinės reikšmės keliuose jau įrengtus ir planuojamus greičio matuoklius skelbiama viešai Kelių direkcijos interneto svetainėje.
Naujieji momentiniai greičio matuokliai atliks ir papildomas funkcijas – techninės apžiūros, draudimo bei kelių mokesčio patikrą.
Šiuo metu Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose įrengti 72 momentinio ir 262 vidutinio greičio matuokliai (131 ruožas).
Naujienų portalas tv3.lt primena, kuriais atvejais už greičio viršijimą sulauksite įspėjimo, o kada – baudos:
- greičio viršijimas iki 10 km/val. vairuotojams užtraukia įspėjimą;
- greičio viršijimas daugiau kaip 10 km/val., bet ne daugiau kaip 20 km/val. vairuotojams užtraukia baudą vairuotojams nuo 12 iki 30 eurų;
- greičio viršijimas daugiau kaip 20 km/val., bet ne daugiau kaip 30 km/val. vairuotojams užtraukia baudą nuo 30 iki 90 eurų; Greičio viršijimas daugiau kaip 30 km/val., bet ne daugiau kaip 40 km/val. užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto dvidešimt iki vieno šimto septyniasdešimt eurų;
- nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 40, bet ne daugiau kaip 50 km/val. užtraukia baudą vairuotojams nuo 170 iki 230 eurų.
- greičio viršijimas daugiau kaip 50 km/val. užtraukia baudą vairuotojams nuo 450 iki 550 eurų, taip pat gali būti atimtas vairuotojo pažymėjimas 1–6 mėnesius. Neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims baudos siekia nuo 450 iki 700 eurų;
- vairuotojams už važiavimą degant raudonam šviesoforo signalui, gresia bauda nuo 60 iki 90 eurų ir arba teisių atėmimas nuo 1 iki 6 mėn., o už važiavimą A juosta tektų susimokėti nuo 30 iki 90 eurų siekiančią baudą.
