Nors oficialiai ligos patvirtinimo negavo, Sauliui akivaizdu, kad jis užsikrėtė koronavirusu. Naujuosius metus pasitikęs su draugų kompanija netrukus ligos simptomus pajuto ne tik jis, bet ir dalis kitų šventėje dalyvavusių asmenų.
Visi jaučia lengvus simptomus
„Iš mūsų kompanijos susirgo ne visi. Iš 6 asmenų liga patvirtinta trims ir aš ketvirtas toks „ant klaustuko“ su simptomais ir dviem nesutampančiais rezultatais.
Teisybės dėlei reikia paminėti, kad iš tų 6 vienas žmogus ne per seniausiai, regis, kelių mėnesių laikotarpiu jau yra prasirgęs, tai, matyt, imunitetas suveikė ir yra jis sveikas. O šiaip visi esame pilnai vakcinuoti“, – portalui pasakojo jis.
Kaip nurodė Saulius, visi sergantys jaučia lengvus simptomus, tik jam vienam pirmą naktį buvo užkilusi temperatūra iki 38,8 laipsnių. „Likusias dienas laikėsi apie 37,8, vakar jau buvo 37,4“, – dėstė jis.
Gavęs neigiamą PGR atsakymą vyras sutriko, mat akivaizdžiai sirgo, tad nusprendė atlikti greitąjį testą namuose. Jis buvo teigiamas.
Svarstęs, kaip turėti elgtis toliau, ar laboratorijoje galėjo suklysti, ar jis išties neserga COVID-19, Saulius užsiregistravo pakartotiniam PGR tyrimui. Naujausiais penktadienio vakaro duomenimis, antras vyro testas buvo teigiamas.
Primygtinai ragino izoliuotis
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovė Justina Petravičienė, paklausta, ar esama kažkokių rekomendacijų tokiais kaip Sauliaus atvejais, nurodė, kad plačiau apie tai galėtų komentuoti gydytojai.
„Aišku, jei žmogus serga ir jaučia COVID-19 ligai būdingus simptomus, tai visada yra bendra rekomendacija likti namuose. Jeigu vienas padarytas testas neparodė ligos, gali būti, kad dar nėra pakankamai viruso, kad PGR tyrimas jį aptiktų. Bet apie turėtų daugiau kalbėti medikai, laboratorijos, kurios su tuo dirba“, – komentavo specialistė.
Ji pažymėjo, kad, nepaisant to, ar žmogui diagnozuotas COVID-19, ar ne, kokį atsakymą rodo testas, esant bet kokioms peršalimo ligų rekomendacija lieka ta pati – izoliuotis.
J. Petravičienė priminė, kad neatsitiktinai grįžtant iš geltonai zonai priskiriamų šalių nepersirgusiems ir neskiepytiems asmenims ne tik reikia atsivežti neigiamą PGR tyrimą, bet jau 3–5 atvykimo dieną atlikti ir grįžus į Lietuvą.
„Taip pat jei yra nustatytas omikron atvejis, tai yra rekomendacijos, kad tyrimas atliekamas ne anksčiau kaip 3 dieną“, – sakė NVSC specialistė.
Tyrimą galėjo atlikti per anksti
Šeimos gydytojas Eimantas Brazaitis patvirtino, kad tokių atvejų, kai testų rezultatai skiriasi, gali būti, bet, jo manymu, greičiausiai jie yra labai reti.
„Tokių atvejų bent mano praktikoje tikrai nepasitaikė, ir netikiu, kad per visą Lietuvą daugiau nei penkis tokius atvejus sukrapštytume. Tyrimai niekada nėra 100 proc. tikslumo, bet PGR tyrimas laikomas auksiniu standartu.
Jo metu randama paties viruso genetinė medžiaga. Kitaip tariant, jei PGR tyrimas teigiamas, tai 100 proc. gali teigti, kad virusas yra, sukėlė jis ligą ar ne, čia kitas klausimas, tai jau priklauso nuo imuninės sistemos“, – komentavo jis.
Kalbėdamas apie greituosius testus gydytojas pažymėjo, kad ten naudojama kiek kitokia metodika, bet jų tikslumas yra pakankamas.
„Kaip atsitiko, kad tikslesnis tyrimas viruso nerodė, o kitas, kiek mažiau tikslus, rodė, tai reikėtų atvejį aiškintis individualiai. Tikėtina, kad jei PGR testas atliktas pirmomis sirgimo dienomis ar vos užsikrėtus, tai viruso paplitimas ant gleivinės paviršiaus galėjo būti pakankamai mažas.
Galbūt sesutė pagailėjo žmogaus ir ne taip giliai įkišo tą pagaliuką, gal per mažai pasukiojo, nes žmogus galbūt per daug muistėsi ar jam diskomfortą kėlė tyrimas, ir tiesiog nepalietė pagaliukas to viruso, todėl gautas neigiamas tyrimo atsakymas. Tuo metu praėjus keletui dienų ir padaugėjus viruso kopijų atlikus greitąjį testą jis buvo teigiamas“, – aiškino E. Brazaitis.
Greitieji testai turi didesnę paklaidą
Jis pridūrė, kad, kita vertus, greitasis testas gali būti tiek klaidingai neigiamas, tiek klaidingai teigiamas ir turėti tam tikrą paklaidą.
„Tokiu atveju reikėtų labai atidžiai žiūrėti, koks greitasis testas buvo atliktas, ar tikrai buvo laikomasi visos atlikimo metodikos, ar jį atliko pats žmogus ar vis tik kvalifikuotas personalas“, – pastebėjo šeimos gydytojas.
E. Brazaitis sutiko, kad aptariamu atveju žmogui greičiausiai reikia pakartoti PGR tyrimą ir tokiu atveju išaiškėtų, kad greičiausiai rezultatas būtų teigiamas.
„Galbūt pirmas tyrimas netinkamai paimtas buvo ar laboratorijoje kas nors blogai atskiesta. Nepaisant 98–99 proc. PGR tyrimo tikslumo, galbūt šis žmogus pateko į tą vieną procentą“, – svarstė šeimos gydytojas.
