Ją aktyvavus apgaulės būdu buvo išvilioti elektroninės bankininkystės kodai bei iš sąskaitos pasisavintos piniginės lėšos.
Nuostolis – 13 tūkst. 953 eurai. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo.
Lietuvos bankų asociacija (LBA) skelbia, kad per trečiąjį šių metų ketvirtį finansiniai sukčiai apgavo dvigubai daugiau Lietuvos gyventojų, nei per antrąjį.
Pasak LBA, nors dalį manipuliuojant atliktų mokėjimų finansų ir kredito įstaigoms sėkmingai pavyksta sustabdyti, o pinigus – grąžinti, iš viso iš gyventojų šiemet jau išvilioti 8 mln. eurų – beveik dvigubai didesnė pinigų suma nei per visus praėjusius metus.
2020 metais dėl sukčiavimų gyventojai netekto 4,8 mln. eurų.
Pastaruoju metu sukčiai gyventojus dažniausiai atakuoja suklastotais elektroniniais laiškais ir SMS žinutėmis (angl. phishing).
Trečiąjį šių metų ketvirtį finansiniai sukčiai iš gyventojų išviliojo apie 2,9 mln. eurų, tai yra 40 proc. daugiau lėšų nei per šių metų balandžio – birželio mėnesius. Dalį mokėjimo operacijų finansų ir kredito įstaigoms pavyko sustabdyti – gyventojams sugrąžinta apie 0,5 mln. eurų.
Iš viso per trečiąjį metų ketvirtį LBA priklausantys finansų ir kredito rinkos dalyviai fiksavo 1261 sukčiavimo atvejį elektroninėje erdvėje. Palyginti su antruoju metų ketvirčiu, sukčiavimo atvejų skaičius išaugo dvigubai.
„Finansiniai sukčiai nuolat tobulėja ir savo veiklą organizuoja lyg verslininkai – nusikaltėliai išbando skirtingas rinkas ir sukčiavimo metodus, siekdami į savo pinkles įvilioti kuo daugiau asmenų. Reikšmingai padažnėjusios sukčių atakos siejamos su tuo, kad gyventojai elektroninėje erdvėje praleidžia vis daugiau laiko. Šiuo metu būtina itin atidžiai vertinti informaciją, gaunamą nuotolinėmis ryšio priemonėmis“, – sakė LBA prezidentė Eivilė Čipkutė.
Sukčiavimui pasitelkia elektroninį paštą
Trečiąjį šių metų ketvirtį daugiausiai išaugo apgaulingų pranešimų elektroniniu paštu ir telefonu skaičius. Suklastotais elektroniniais laiškais ar SMS žinutėmis per trečiąjį metų ketvirtį iš gyventojų išviliota 6 kartus daugiau lėšų nei balandžio – birželio mėnesiais. Skambučiais telefonu per tą patį laikotarpį išviliota dvigubai daugiau lėšų nei antrąjį metų ketvirtį – beveik 950 tūkst. eurų.
Vien suklastotais elektroniniais laiškais ir SMS žinutėmis per liepos – rugsėjo mėnesį sukčiams iš gyventojų pavyko išvilioti beveik 0,5 mln. eurų. Dažniausiai tokio tipo atakose gyventojams siunčiami elektroniniai laiškai ar SMS žinutės, kurios atrodo panašios į banko ar kitų institucijų, siekiant gauti internetinės bankininkystės prisijungimo duomenis arba patvirtinti sukčių atliekamus pavedimus.
Pasak E. Čipkutės, tobulėjant finansinių nusikaltėlių metodams, gyventojai ir įmonės turėtų daugiau dėmesio skirti informacinių technologijų raštingumui – svarbu mokėti atpažinti suklastotą elektroninį laišką, SMS žinutę, internetinę svetainę. Finansiniai nusikaltėliai taikosi ir į bendroves, tad šioms patariama daugiau dėmesio skirti saugumo sistemoms.
„Finansinių nusikaltimų augimo tendencija rodo, kad gyventojai ir įmonės vis dar nėra pakankamai atidūs. Kuo daugiau asmenų sukčiams pavyksta apgauti, tuo daugiau resursų nusikaltėliai skiria atakų organizavimui Lietuvoje. Vienintelis būdas nuo jų apsisaugoti – kritiškai vertinti informaciją ir niekam neatskleisti savo slaptažodžių, prisijungimo prie interneto banko informacijos, netvirtinti mokėjimo operacijų, kurių patys neinicijavote“, – pabrėžė E. Čipkutė.
