Gegužės viduryje I. Grybauskienė pastebėjo, kad jos 5 metų katinas katinas Kleksas ėmė lysti. Moteris augintinį nuvežė į veterinarijos kliniką „CanisFelis“ pasikonsultuoti. Veterinarijos gydytoja patarė kurį laiką stebėti katiną ir, jeigu svoris krenta toliau, atvežti jį tyrimams.
Kadangi katino svoris ir toliau krito, po trijų savaičių nuo pirmosios konsultacijos vilnietė ir vėl atvežė savo katiną „CanisFelis“. Atlikus būtinus tyrimus, katinui nustatytas diabetas ir paskirtas gydymas.
„Viso „gydymo" metu man nebuvo paaiškinta, kokia yra reali mano katino būklė ir koks yra gydymo planas, nors buvo imamas kraujas, daromos echoskopijos, visą „gydymo“ laiką ūmiai krito katino svoris“, – pasakoja moteris.
Katinas buvo stiprinamas specialiu maistu ir papildais, tačiau gyvūno būklė prastėjo. I. Grybauskienė dar kartą atvežė augintinį tyrimams. Padarius echoskopiją, katino kepenyse rasta pakitimų, jam paskirtos lašelinės.
„Kokie vaistai į lašelinių sudėtį įeina, man nepasakė. Pradedamas leisti insulinas. Po trijų dienų lašelinių katinui absoliučiai ne gerėjo, o blogėjo“, – tikina vilnietė.
Kitoje klinikoje – kita diagnozė
Katinas ir toliau lyso, todėl I. Grybauskienė nusprendė kreiptis į kitą kliniką – Senamiesčio veterinarijos kliniką.
„Ten per pusvalandį sužinojau realią katino būklę (ji jau buvo kritinė) ir kad esminis kepenų fermentų (bilirubino – red. past.) tyrimas „CanisFelis“ klinikoje nebuvo atliktas“, – sako Klekso šeimininkė.
Atlikus bilirubino tyrimą, paaiškėjo, kad katinas turi kepenų nepakankamumą.
„Senamiesčio veterinarijos klinikoje porą dienų buvo taikomas konkretus gydymas, su kuriuo buvau supažindinta“, – pasakoja I. Grybauskienė.
Pašnekovės teigimu, per porą gydymo dienų katino sveikatos rodikliai pagerėjo, tačiau jie vis tiek buvo kritiniai, tad gyvūną teko užmigdyti.
I. Grybauskienė skaičiuoja „CanisFelis“ klinikoje už konsultacijas, tyrimus, maistą ir papildus katinui išleidusi 500 eurų, o Senamiesčio veterinarijos klinikoje – dar apie 255.
Moteris tikina, kad mylimam augintiniui išleistų pinigų nebūtų gaila, jeigu ji iš karto būtų žinojusi tikslią katino diagnozę.
„Kaip man, vartotojui, nenusimanačiam apie gyvūnų ligas ir vaistus nuo jų, žinoti, kad atvežus gyvūną į konkrečią kliniką, jį gydys reikalingas kompetencijas turintys vet. gydytojai?“ – klausia ji.
„CanisFelis“ istorijos detalių nekomentuoja, tačiau sako, kad žiniasklaidai „klientė pateikia iškraipytus faktus“. Klinika žada kreiptis į teismą.
„Klientė pateikia iškraipytus faktus, nesiremiant jokiomis ekspertizėmis, kuriomis galima būtų vertinti veterinaro darbą. Ginčus sprendžia ir teisingumą vykdo teismai, į kuriuos dabar ir kreipsimės“, – nurodo „CanisFelis“.
VMVT veterinarų darbo nevertina
Po katino užmigdymo I. Grybauskienė nusprendė aiškintis, ar šioje situacijoje „CanisFelis“ veterinarams gali būti taikoma teisinė atsakomybė ir, jei taip, kokia. Šiuo klausimu moteris kreipėsi į teisininkus.
„Pasikonsultavusi su teisininkais supratau, kad vis dėlto šioje situacijoje esu bejėgė – Veterinarijos tarnyba (Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba – red. past.) geriausiu atveju galėtų skirti kelių eurų baudą ir be jokių tolimesnių pasekmių leisti nekompetetingiems veterinarams tenkinti savo interesus „gydyti“ tol, kol klientas gali pirkti iš jų produktus arba kol gyvūnas yra numarinamas“, – piktinasi vilnietė.
Visgi Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) baudų veterinarijos klinikai neskirtų, mat įstaiga nevertina veterinarijos paslaugų/gydymo kokybės.
„Nei pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nuostatus, patvirtintus LR Vyriausybės, nei pagal kitus teisės aktus VMVT neturi įgaliojimų veterinarijos paslaugų teikėjų teikiamų paslaugų tinkamumo, t. y. pačių paslaugų/gydymo kokybės įvertinimo“, – komentuoja VMVT.
Veterinarijos paslaugų teikėjo teisės ir pareigos nustatytos VMVT direktoriaus įsakyme „Dėl Reikalavimų veterinarijos paslaugų teikėjams patvirtinimo“. Teisės akte numatyta, kad veterinarijos gydytojas turi suteikti gyvūnų laikytojui informaciją apie klinikinio tyrimo rezultatus, gyvūno sveikatos būklę, apie reikalingus atlikti laboratorinius ar kitus tyrimus, siekiant diagnozuoti gyvūno ligas, atliktų tyrimų rezultatus, diagnozuotas ligas, galimai jas sukėlusias priežastis, pasekmes, prognozę, galimus gyvūno gydymo metodus, gyvūnui gydyti naudotų veterinarinių vaistų ir kitų vaistinių preparatų galimą šalutinį poveikį, išlauką, jei veterinariniai vaistai naudoti gydyti maistinį gyvūną, profilaktines priemones ir paaiškinti atliekamo gydymo, taikomų profilaktinių priemonių ir tyrimų reikalingumo priežastis.
VVTAT primena – gyvūnų šeimininkai gali rinkti įrodymus
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) teigia retai sulaukianti skundų dėl galimai netinkamai suteiktų veterinarinių paslaugų. Skundų dėl „CanisFelis“ įstaiga nebuvo gavusi.
VVTAT primena, kad vartotojai, nepatenkinti suteiktos paslaugos kokybe, pirmiausia turėtų raštu kreiptis į paslaugų teikėją ir nurodyti savo reikalavimus. Paslaugų teikėjas vartotojui privalo atsakyti per 14 dienų nuo vartotojo kreipimosi gavimo dienos.
Jeigu paslaugų teikėjas nesutinka tenkinti vartotojo reikalavimų arba vartotojas atsakymo negauna, jis turi teisę kreiptis į VVTAT dėl ginčo sprendimo ne teismo tvarka.
Prieš atlikdama išsamų ginčo nagrinėjimą, VVTAT kreipiasi į pardavėją ir vartotoją dėl galimybės ginčą išspręsti taikiai. Jei pardavėjui ir vartotojui nepavyksta susitarti taikiai, VVTAT nagrinėja ginčą vertindama pateiktus įrodymus, ginčo šalių paaiškinimus ir vadovaudamasi teisės aktais.
VVTAT primena, jog kiekvienas asmuo turi teisę fiksuoti savo gyvūno ligos istoriją, rinkti rašytinius įrodymus, daryti nuotraukas ar vaizdo įrašus, susijusius su jo gyvūnu ar jo sveikatos būkle. Šie įrodymai gali būti naudingi sprendžiant ginčą tarp vartotojo ir paslaugų teikėjo.
