Dauguma Vilniaus mikrorajonų statyti dar sovietmečiu, kai nuosava mašina pasigirti galėjo retas. Būtent dėl šios priežasties prie senų daugiabučių įrengtos itin mažos automobilių stovėjimo aikštelės, nebepatenkinančios šiuolaikinių vilniečių poreikių, kai mašina tapo nebe prabangos preke, o kasdienio susisiekimo priemone daugeliui.
Todėl pasivaikščiojus Vilniaus mikrorajonų kiemais visai nebestebina vaizdas, kai koks gudruolis savo visureigį palieka ant vejos, o patys įžūliausi užrioglina savo transporto priemones ir ant šaligatvio. Dar liūdnesnė situacija neasfaltuotose stovėjimo aikštelėse, kai po gausesnio lietaus mašinos stovi tiesiog purve, kur vienas juokas užklimpti.
Ir meras automobilį stato bet kur
Socialiniuose tinkluose pasipiktinę vilniečiai dalinasi kadrais, kur įamžintos įžūliai kiemuose pastatytos mašinos. Vilniaus savivaldybės puslapyje esantis Miesto problemų sąrašas kasdien sulaukia bent keliolikos pranešimų apie transporto priemonių tvarkos pažeidimus. Tačiau, nepaisant problemos viešinimo, nepanašu, kad situacija keistųsi.
Lietuvos pėsčiųjų asociacijos steigėjas, buvęs Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Bendruomenių saugumo ir viešosios tvarkos komisijos narys Eduardas Kriščiūnas mano, jog ši problema neišsprendžiama tik todėl, kad pats sostinės meras neleidžia jos spręsti.
„Kadangi esu dirbęs savivaldybėje ir kuravęs tą sritį, aš esu su jais pažįstamas ir jie man draugiškai yra pasakę, atsiprašau, bet mes nieko negalime daryti, nes, jeigu mes ką nors darysime, mes lėksime iš darbo. Sakau, rimtai meras yra taip pasakęs? Sako, taip, asmeniškai išsirikiavo visus ir pasakė aiškiai – vyrai, jeigu kažką nubaudžiate – lekiate iš darbo. Negana to, galiu parodyti, kaip stovi mero mašina ant vejos“, - tv3.lt kalbėjo E. Kriščiūnas.
Po „Facebook“ publikuojama nuotrauka, kurioje įamžinta neleistinoje vietoje pastatyta mašina, internautai aktyviai komentuoja, jog ši priklauso Vilniaus merui R. Šimašiui. Vilniaus savivaldybės atstovai portalui tv3.lt patvirtino, kad nuotraukoje užfiksuota mašina tikrai priklauso R. Šimašiui.
Pasak E. Kriščiūno, pėstieji, pamatę neleistinoje vietoje paliktą automobilį, turi išeitį – siųsti automobilio nuotrauką Vilniaus savivaldybės viešosios tvarkos skyriui ir taip pranešti apie pažeidėją. Tokiu atveju, teigia E. Kriščiūnas, savivaldybė bus įpareigota bausti pažeidėją, nes jį apskundė žmonės, tačiau procesas nuo nuotraukos nusiuntimo iki realios baudos skyrimo gali užtrukti apie keturis mėnesius.
Policija nuleido rankas?
Pėsčiųjų asociacijos steigėjas taip pat baisisi policijos požiūriu į gyventojų skundus. Pasak E. Kriščiūno, policija ne tik nesiteikia nutempti ne vietoje pastatytų automobilių, bet ir atvykę į iškvietimo vietą per dantį traukia pareigūnams skambinusius gyventojus.
„Aš esu ne kartą taip daręs – išsikvieti policininką, jeigu stovi mašina pravažiavime, žmogus turi prasisprausti pro ją, policininkas sako, aš jos netempsiu, nes nėra pareiškimo, negaliu tempti, nes paskui reikės baudą mokėti, kad ne vietoje nutempėm. Esu matęs, kaip Skapo gatvėje žmonės išsikviečia policiją, nes jie negali išvažiuoti iš kiemo, mat mašinos taip užstatytos. Atvažiuoja policininkas ir sako, duokit, parodysiu jums, kaip reikia iš čia išvažiuoti, jūs gal nemokate vairuoti, miela ponia? Suprantate, kad tai absurdas“, - pasakojo E. Kriščiūnas.
Baudos padėtų atgrasyti ne vietoje automobilius paliekančius vairuotojus, tačiau politinės valios imtis bausti, matyt, kol kas neatsirado, mano E. Kriščiūnas.
„Tam ir yra administracinės nuobaudos, kad visi žinotų – vieną nubaudė, tai jis ir savo kaimynams, ir draugams pasakys – nestatyk mašinos, nes baudžia. Atsiras baimė, atsiras ir pagarba įstatymams. O dabar, kai visi žino, kad atvažiuos policija ir pasakys, nu nu nu, tu taip nedaryk... Yra savivaldybės patvirtinta tvarka, kad jie už pirmą kartą nebaudžia, o palieka įspėjamąjį lapelį. Įstatymais taip negalima daryti, nes nėra tokios baudos, kaip įspėjimas už stovėjimo pažeidimus. Balti lapeliai dažnai būna palikti už stiklo, raudonas lapelis reiškia, kad jau atseit baus tikrai“, - tvirtino E. Kriščiūnas.
Siūlo su pažeidėjais dorotis patiems
Tuo tarpu Vilniaus miesto savivaldybė parengė kitokį problemos sprendimo būdą. Savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Andžej Dinikis teigia, kad pėstieji pažeidėjus užfiksuoti ir apie juos pranešti gali paprasčiausiai naudodami mobiliąją programėlę.
„Iš tikrųjų, šiai dienai, ačiū technologijoms, nereikia niekur kreiptis. Paprasčiausias būdas yra parsisiųsti mobiliąją programėlę „Tvarkau Vilnių“ ir pačiam užfiksuoti. Mes esame parengę tokią informaciją, kaip teisingai užfiksuoti, ką reikia fotografuoti, kokiu kampu. Ir ta informacija pateikta Vilniaus savivaldybės puslapyje. Pasinaudojęs programėle, kiekvienas žmogus gali tokius pažeidimus užfiksuoti ir perduoti mums arba policijai, ir nusižengęs asmuo bus nubaustas“, - tv3.lt sakė A. Dinikis.
Tiesa, pažeidėjų užfiksavimu rūpinasi ir patys savivaldybės darbuotojai, tačiau, anot A. Dinikio, pažeidimų mastai paprasčiausiai per didelį pagauti visus prasižengusius.
„Yra situacija tokia, kad tų parkavimo nusižengimų yra labai daug, mes organizuojame tam tikras priemones ir koncentruojamės į tas problemines vietas, bet tam, kad visame Vilniuje nuolat vyktų kontrolė, kaip tai vyksta mokamose vietose, visi skyriaus darbuotojai turėtų dirbti tik tą darbą. Pareigūnas atvykęs į vietą nieko kito nepadaro, tik nufotografuoja. Todėl ir prašome visuomenės, kad nebūtų gaištamas laikas tokiam darbui, kaip užfiksuoti“, - kalbėjo A. Dinikis.
Tuo tarpu paklaustas, kaip spręsti per mažų automobilių aikštelių problemą miegamuosiuose rajonuose, A. Dinikis tvirtino, kad šią problemą turėtų spręsti patys daugiabučių gyventojai.
„Nacionalinė Žemės tarnyba (NŽT) valdo visą valstybinę žemę ir jie yra sudarę bendruosius planus. Jeigu vietoj žalios vejos norima padaryti parkavimo aikštelę, NŽT reikia keisti bendruosius planus, numatyti ten paskirtį aikštelei. Matyt, tai jiems tiek sudėtinga ir nereikšminga, kad tai nevyksta. Vienas iš paprastesnių variantų – toje teritorijoje gyvenančių žmonių bendruomeniškumas. Jeigu jie sugeba susiburti į bendruomenę ir kreiptis dėl žemės sklypo formavimo, jie susimoka už projektavimą, išsinuomoja žemės sklypą, pasidaro aikštelę ir patys ja naudojasi. Realiai tai nedaug kur vyksta, nes trūksta bendruomeniškumo“, - teigė A. Dinikis.
