Lietuvos pasididžiavimas – į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įrašytas Vilniaus senamiestis – sparčiai virsta naujamiesčiu, teigiama „Vakaro žiniose“. Lietuvos įstatymai tinka jį darkyti: jei koks verslininkas norėtų nugriauti Gedimino pilį ir vietoj jos komercinį objektą, teoriškai teisės aktai jam būtų palankūs, rašo dienraštis.
Už tokį elgesį pažeidėjui užtektų susimokėti maždaug 5 tūkst. Lt baudą.
Anot Lietuvos ambasadorės prie UNESCO Inos Marčiulionytės, nė vienas Lietuvos teisės aktas nereikalauja atkurti suniokotos nekilnojamosios kultūros vertybės.
„Kaip receptų knyga pati neverda valgio, taip ir įstatymai nėra veiksmingi, jei jų nesilaikoma. Trūksta kontrolės“, – teigia I. Marčiulionytė. Anot jos, yra pavojus, kad Vilniaus senamiestis gali būti išbrauktas iš UNESCO sąrašo.
„Skaudu, kai senamiestis taip keičiasi į blogąją pusę. Viską lemia pinigai“, – sako UNESCO komisijos generalinės sekretorė Asta Dirmaitė. Pasak jos, pasaulyje yra 830 UNESCO kultūros vertybių ir 4 iš jų – Lietuvoje.
„Lietuvoje vertybių apsauga nėra aiškiai reglamentuota“, – teigia Senamiesčio atnaujinimo agentūros vadovas Gediminas Rutkauskas.
„Tai rodo, kad sostinė neturi šeimininko. Neabejoju, kad greitai jo nebeliks UNESCO sąraše – mes iš jo būsime išprašyti lauk“, – prognozuoja Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narė Dalia Teišerskytė.
Tačiau Kultūros paveldo departamento Vilniaus padalinio vedėjas Rimantas Bitinas sako, jog Vilniuje yra tik smulkūs pažeidimai, kurių niekas neregistruoja.
