Ketvirtadienį prieš vidurdienį Bendrajam pagalbos centrui pranešta, kad Nemenčinės seniūnijoje, Ragūnų kaime atvira liepsna dega medinis vieno aukšto namas.
Į gaisravietę atsiųstos gausios ugniagesių pajėgos, medikai. Atvykus ugniagsiams namo stogas jau liepsnojo, buvo įkritus ir perdanga. Ugnis iš palėpės į pirmą aukštą nepersimetė, tačiau viskas smarkiai sulieta vandeniu. Žmonės per gaisrą nenukentėjo.
Namo šeimininkas pasakojo, kad sodyboje nuolat negyvena, atvažiuoja tik pavasarį, vasarą. Vyriškis sako nežinantis, nuo ko galėjo kilti gaisras. Vyras pasakojo šiandien atvažiavęs, kažką veikęs, tik vėliau pamatęs, kad namo gale jau dega stogas. Vyriškis įtaria, kad kažkas namą galėjo padegti – esą į jį dažnai nakvoti užsuka benamiai.
Vyras esą bandė gesinti pats gaisrą, tačiau nesėkmingai. Liepsnas pavyko sutramdyti tik ugniagesiams.
Vos atvažiavę ugniagesiai prie pat namo ir kiek tolėliau rado du išdegintus žolės plotus. Spėjama, kad namas užsidegė nuo prie namo deginamos žolės. Spėliojama, kad šeimininkas pasakoja ne viską: galbūt būtent prie pat namo degančią žolę jis bandė gesinti, tačiau nesėkmingai – liepsnos pagriebė ir namą.
Ugniagesiai praneša, kad Lietuvoje su kiekviena diena žolės gaisrų tik didėja. Vien praėjusią parątokių gaisrų kilo 38, o daugiausia jų – net 20 gesinta Vilniaus apskrityje. Gaisrų metu iš viso šalyješiemet išdegė apie 130 ha atvirų teritorijų. Užvakar išdegė vos keturi hektarai daugiausiai ražienų, o vakar jau keturis kartus daugiau – apie 16 hektarų
Žolės gaisrai – vieni pavojingiausių, nes nekontroliuojama liepsna lengvai gali persimesti į miškus ir durpynus, nukeliauti iki gyvenamųjų namų, o kaip parodė praėjusių metų patirtis, supleškinti ir ištisus kaimus, sako ugniagesiai.
2019 m. balandžio 25 d. Šalčininkų rajone, Dieveniškių seniūnijoje, Krakūnų kaime, kilomilžiniškas gaisras. Ten degė visa gatvė – net 14 pastatų. Netrukus Trakų rajone, Rūdiškėse,užsidegė 10 pastatų: vienas ūkinis ir 9 sandėliukai. Tą pačią dieną Zarasų rajone, Stelmužėskaime, sudegė 5 pastatai. Balandžio 24 d. dėl padegtos žolės ir šiukšlių supleškėjo 9 pastataiPanevėžio ir Rokiškio rajonuose ir per 20 ha miško Mažeikių rajone. Tuomet per tris paras šalyjesudegė 41 pastatas ir 177 ha atvirų teritorijų.
Iš viso pernai atvirosiose teritorijose kilo 4980 gaisrų, išdeginusių daugiau kaip 3,2 tūkst. ha. Tokiųgaisrų gesinimas daug kainuoja, o užgesinti juos sudėtinga. Dažniausiai arti nėra vandens šaltinių,ugnį tenka gesinti parankinėmis priemonėmis, kvėpuojant aitriais dūmais. Prie tokių gaisrų labaisunku privažiuoti sunkiasvorėms ugniagesių mašinoms: automobiliai klimpsta dirvose, lūžta, gendabrangi technika, ugniagesiai išeikvoja daug fizinių jėgų. Negana to, išvykę gesinti degančių pievų armiškų, jie ne visada gali laiku suskubti į sudėtingesnius ir didesnius gaisrus ar nelaimes, kai jųpagalbos reikia nedelsiant.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prašo gyventojų nedeginti pernykštės žolės, opastebėjus tokius gaisrus, nepraeiti pro šalį, pasistengti ją užgesinti, nelaukiant kol liepsna išplis įdidesnius plotus. Liepsnojančią žolę nedideliame plote lengvai galima užgesinti užplakant liepsnąmedžių šakomis, užpilant ją vandeniu arba smėliu. Jeigu matote, kad su ugnimi nepavyks lengvaisusidoroti, nedelsdami kvieskite ugniagesius skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112.Primename, kad už sausos žolės deginimą gyventojams gresia baudos nuo 30 iki 300 eurų.
