Vilnius dūsta nuo automobilių išmetamų dujų bei kamščių. Gyvenimas greitėja, automobiliai gerėja, o transporto srautai mieste lėtėja. Ir labai sparčiai.
Žmonės veltui švaisto brangų laiką, didėja prekių pervežimo ir apskritai verslo kaštai, prastėja gyvenamoji aplinka, kurios kokybė – vienas svarbiausių rodiklių, nusakančių europinio miesto patrauklumą investuotojams. Gyventojai ne tik švaisto laiką, bet ir priversti taikyti savo dienotvarkę prie gatvių „gyvenimo“ ritmo. Tokios priklausomybės pančiai tvirtėja. Nuostoliai – apie milijardas litų per metus.
Paspartėjusi aplinkkelių statyba palengvins vilniečių gyvenimą. Tačiau ar ilgam? Ir miesto politikai, ir specialistai, ir visuomenė suvokia, jog būtina susikaupti drąsiems sprendimams ir iš esmės imtis transporto problemų. Prieš kurį laiką buvo svarstoma vadinamojo greitojo tramvajaus idėja, tačiau tas tramvajus pasirodė esantis ne toks jau greitas, kaip manyta, o svarbiausia tai, kad jis pats kuria naujas problemas – prie jo turi prisitaikyti visa miesto transporto sistema. Kaip alternatyva buvo iškelta idėja – tiesti metro. Pastaruoju metu metro projektą palaiko vis daugiau vilniečių, nes tas projektas pirmiausia patraukia drąsa, esmingumu ir toliaregiškumu. Visuomenės pinigai investuojami į tokį sumanymą, kuris pasiteisino visuose Europos ir kitų pasaulio šalių didmiesčiuose. Niekas nėra sakęs, kad didmiesčiuose statyti metro neapsimoka ar kad metro neišsprendžia daugybės transporto problemų. Niekas nėra teigęs, kad metro nepagerina gyvenamos aplinkos kokybės. Net Vilniaus metro projekto oponentai aiškina, kad metro projektui reikia kaupti jėgas bei lėšas ir statyti jį – tik daug vėliau.
Daugėjant palaikančių metro projektą, kai kurie miesto politikai iškėlė mintį kartu su Seimo rinkimais surengti ir vilniečių referendumą dėl metro, kad visuomenė galėtų aiškiai išsakyti savo nuomonę, kuri jau įpareigotų politikus veikti. Toks referendumas neabejotinai paskatintų vilniečius labiau įsigilinti ir įsijausti į miesto gyvenimą, suartintų visuomenę ir politikus, tad būtų gera paskata stokojamam ir geidžiamam pilietiškumui ugdyti.
Kodėl Vilniui reikia metro ir kokią naudą tokio projekto įgyvendinimas duos vilniečiams? Nesileisdamas į technines bei technologines detales, drįsiu išsakyti bendresnio pobūdžio samprotavimus.
Vilnius pastaraisiais metais sparčiai auga, vis glaudesniais ir įvairesniais ryšiais susisaisto su daugeliu Europos Sąjungos regionų, tad įgauna ryškesnių metropolinio miesto ar urbanistinės aglomeracijos bruožų. Vilniaus augimas, deramas jo istorinio kultūrinio paveldo iškėlimas ir panaudojimas kuria pagrindus miesto darnios plėtros vizijai. Tačiau tai vizijai įgyvendinti būtini drąsūs urbanistiniai sprendimai, galėsiantys ne tik spręsti susikaupusias, miestiečius vis labiau kankinančias problemas, bet ir užbėgsiantys už akių naujoms problemoms. Kitaip tariant, Vilniui, kaip europiniam didmiesčiui, reikalingi dideli, į ateitį nukreipti urbanistinės plėtros projektai, kurie susilauktų visuomenės pritarimo ir palaikymo. Miesto politikams stokojant deramo, į XXI amžiaus iššūkius galinčio atsakyti ir su jais tvarkytis urbanistinio mąstymo, esame pasmerkti vilktis problemoms iš paskos. Šiuo atžvilgiu metro projektas yra neabejotinai pranašesnis už kitus.
Esminis metro projekto bruožas tas, kad susikaupusios ir vis didėjančios Vilniaus transporto problemos naikinamos nebekuriant naujų problemų, o sykiu ir paskatinant žmones riboti keliones automobiliais. Metro projektas užbėga už akių urbanistinei miesto plėtrai, sudarydamas sąlygas susitelkti ties darnios plėtros gairėmis, nes sukuriama galinga, esamoms magistralėms niekaip netrukdanti keleivių pervežimo arterija. Tas projektas sustiprina Vilniaus, kaip regioninio metropolinio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui ir jo žmonėms reikalingą gyvenamąją aplinką. Dinamiško europinio didmiesčio, sukaupusio didelį istorinį kultūrinį paveldą, vaizdinys ir gyvenamosios aplinkos kokybė yra nepaprastai svarbūs miesto bruožai, kurie pritraukia ir turistus, ir investicijas. Kitas svarbus šio projekto ypatumas tas, kad jis grindžiamas nauju požiūriu į žmogaus ir transporto santykius. Šiaip jau žmogui lemta prisitaikyti prie transporto, tad naujų linijų projektuotojams terūpi tik pervežimo kiekybė, o metro Vilniuje teiks žmogui tokius patogumus, apie kokius negali net pagalvoti jokie kiti vežėjai.
Metro projektas pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taptų visų vilniečių reikalu. Juk nuo pačių vilniečių pastangų priklausys, ar metro idėja taps įgyvendinamu projektu. Jiems teks ir prižiūrėti, kaip ši idėja įgauna kūnišką pavidalą. Niekas kitas taip nesutelkia žmonių, kaip konkreti įgyvendinama, jų visų gyvenimus paveikianti vizija, – kiekvienas akivaizdžiai pamatys, kaip per kelerius metus jo miestas „šokteli“ dešimtmečiu į ateitį ir kaip pagerėja jo gyvenamoji aplinka. Ambicinga vizija palaiko pilietiškumo jauseną, taip pat ugdo pasididžiavimą savo miestu. Drįstu manyti, jog miesto dvasiai stiprinti reikalingi drąsūs, įprastinį lietuvių urbanistinį mąstymą, taip pat miesto valdymo akiratį peržengiantys ir visuomenės vaizduotę įžiebiantys projektai, kurie padėtų miestui ir miestiečiams pasijusti, kad gyvena XXI amžiuje.
