Prisidengiant aukštojo mokslo reforma, iš Lietuvos varomas šalies jaunimas. Dėl valdžios ir kai kurių verslininkų trumparegiškumo, šiandien Lietuvoje nebeturime maždaug pusės milijono tautiečių. Netrukus bus sužadinta dar viena emigracijos banga. Šįkart į užsienį bus varomi gabiausi šalies abiturientai.

Tokia šių ir kitų artimiausių mokslo metų prognozė buvo išdėstyta viešoje A. Mickevičiaus konferencijų salėje balandžio 19 d. vykusioje paskaitoje „Ko tikėtis iš aukštojo mokslo reformos?“.

Vienas iš prelegentų filosofas ir politologas dr. Vytautas Radžvilas piktinosi, jog vien dėl kelių verslo, politinių ir akademinių grupuočių trumparegiškumo ir savanaudiškumo ketinama įvykdyti beprotybę – tikrą tautos genocidą.

Genocidiniu įvardintas įtakingų Seimo partijų – Tėvynės sąjungos ir Liberalų sąjūdžio – siūlomas aukštojo mokslo įstatymo projektas, kurio esmė, anot kalbėjusiojo, išlaikyti dabar esančią apgailėtiną aukštojo mokslo būklę, apsaugant ją nuo bankroto ne esminėmis pertvarkomis, bet įvedant drakoniškus mokesčius studentams. Taip jaunas žmogus pastatomas į situaciją, kurioje jis verčiamas rinktis – moraliai bakrutavusį ir pernelyg brangų aukštąjį mokslą Lietuvoje arba pigesnes, netgi nemokamas ir daug aukštesnės kokybės studijas kurioje nors Europos Sąjungos valstybėje.

Filosofui pritarė kitas paskaitos prelegentas, mokslo ir studijų reikalų ekspertas prof. Vytautas Daujotis. Profesorius pažymėjo, jog tokio absurdo, kai aukštoji mokykla nesugeba teikti reikalavimus atitinkančio išsilavinimo ir vykdyti mokslinės veiklos, o laikosi daugiausia iš studentų surenkamais pinigais, nėra nė vienoje išsivysčiusioje šalyje, taip neveikia nė vienas tikras universitetas. Kaip nėra nė vienoje išsivysčiusioje Vakarų valstybėje tokio keisto darinio kaip valstybinės ir privačios aukštosios mokyklos hibridas.

„Tai, jog vienoje valstybinėje aukštojoje mokykloje šalia sėdės visą studijų kainą mokantis studentas ir valstybės finansuojamas studentas, akivaizdžiai pažeis Lietuvos pasirašytos Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos principą, jog aukštasis mokslas visą studijų laikotarpį privalo būti prieinamas vienodai nepriklausomai nuo piniginės storio. Akivaizdu, kad mokančiajam už studijas, išskyrus vieną kitą turčių, išsilavinimas bus prieinamas mažiau, nei tiems, kurie nemokės“, - sakė ekspertas.

Profesoriaus teigimu, Lietuvoje turi būti taip, kaip išsivysčiusiose šalyse – mokestis už studijas valstybinėse aukštosiose mokyklose turi būti vienodas visiems studentams (arba visiems studentams studijos nemokamos). Valstybė derybų su universitetu metu turi nustatyti, kiek šiai leidžiama priimti ir parengti studentų, atsižvelgiant į galimybes sudaryti tinkamas studijų sąlygas.

Ypatingai nuo paskaitą skaičiusiųjų kliuvo Lietuvos Konstituciniam teismui. V. Daujočio teigimu, KT, savo išaiškinimu, jog ne visiems gerai besimokantiems studentams laiduojamas nemokamas aukštasis mokslas, neleistinai pakeitė Konstituciją, ir nėra nė vieno, kuris nesutiktų su tokiu vertinimu. Anot profesoriaus, KT nariai sulaužė priesaiką ir jiems turėtų būti skelbiama apkalta, tačiau – ir tai tragikomiška – įstatymai nenumato, kaip tai būtų galima padaryti be paties KT sutikimo. V. Radžvilas pabrėžė, jog visai neatsitiktinis dalykas, jog KT sprendimas pasirodė tą pačią dieną, kai pristatytas TS ir LS genocidinis įstatymo projektas. KT sprendimą politologas pavadino priderintu prie pastarojo.

Nuo pasisakiusiųjų kliuvo ir Lietuvos rektorių konferencijai, kurią su TS ir LS projektu bei KT išaiškinimu sieja du dalykai – „autonomijos“ samprata, kuri praktiškai leidžia universitetams nusikratyti bet kokios atskaitomybės visuomenei ir valstybės bei visuomenės priežiūros, ir sudarytos sąlygos gelbėtis nuo bankroto plėšiant studentus. V. Radžvilas priminė, jog būtent tokia vadinamoji autonomija ir privedė aukštojo mokslo sistemą prie dabartinio supuvimo ir gilios krizės. V. Daujotis ironizavo, jog Lietuvoje egzistuoja savita, kitokia nei išsivysčiusiame pasaulyje, autonomijos samprata: akademinės laisvės absoliuti neliečiamybė čia pakeista absoliučia savivale ir priešinimusi permainoms.

Trečiasis paskaitos prelegentas UAB „Fermentas" mokslo direktorius prof. Arvydas Janulaitis pritarė pasisakiusiems, jog KT išaiškinimas, būdamas galutinis ir neskundžiamas, Lietuvos aukštąjį mokslą priartina prie bedugnės krašto, o jaunimui nepalieka kitos išeities, kaip tik tenkintis bankrutuojančiom studijom čia arba patraukti svetur. Tačiau profesorius pažymėjo, jog net ir po šio KT sprendimo yra palikti kokybės kontrolės svertai. Vis dar įmanoma pareikalauti, jog valstybinės aukštosios mokyklos priimtų tik tokį skaičių studentų, kuriam parengti turi tinkamas sąlygas, o studijų programos privalėtų atitikti griežtus kriterijus. Deja, politinės valios to pareikalauti tarp Lietuvos valdininkų nėra.

Baigiamąjį žodį taręs filosofas V. Radžvilas reziumavo, jog mokesčių įvedimo ir jaunimo varymo iš Lietuvos traukinys jau įsibėgėjo, už jo vairo sėdi dvi įtakingos politinės partijos su savo smegenų centrais, paskolų apdalinimu suinteresuoti bankininkai ir kai kurie nekilnojamojo turto verslo atstovai, todėl tikėtis, jog studijų kokybės svertais bus pasinaudota – beviltiška. Jis priminė, kaip atkakliai buvo nuo visuomenės slepiama alternatyvi aukštojo mokslo reformos koncepcija, pagal kurią reforma turėjo būti pradėta nuo aukštojo mokslo sistemos optimizavimo, kurį atlikus studijų mokestis būtų buvęs daug mažesnis, gal net lygus nuliui, tačiau būtų sudarytos sąlygos augti mokslo ir studijų kokybei. Paskaita baigta išvada, jog aukštojo mokslo ir Lietuvos likimas dabar paties jaunimo ir visuomenės rankose. Kiek ji sugebės pasipriešinti šiam naikinančiam reformos planui, tiek ir turės.

Paskaitos klausę Nepriklausomybės akto signatarai prof. Bronislovas Genzelis ir filosofas Romualdas Ozolas pritarė daugumai paskaitoje išdėstytų minčių.

Kaip klausytojas paskaitoje taip pat dalyvavęs vienas iš genocidinio projekto autorių, Laisvosios rinkos instituto direktorius Remigijus Šimašius, šio projekto apginti nepanoro.