Nors visą Lietuvą sukrėtęs kraupus gaisras kilo dar 2007 metų kovo 11-ąją, tačiau teisingumo paieškos tęsėsi iki šiol.
Net Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) apsisprendė tik iš antro karto. Vis dėlto, galutiniu ir neskundžiamu nuosprendžiu pražūtingo gaisro kaltininkas už grotų praleis 15 metų.
Prokuratūra siekė, kad Artūras Dailidė būtų įkalintas iki gyvos galvos.
LAT atstovė Rimantė Kraulišė po šios dienos posėdžio naujienų portalui tv3.lt patvirtino, kad teismas atmetė tiek kaltinimą palaikiusio prokuroro, tiek A. Dailidės advokato skundus.
Anot LAT, byloje nebuvo nustatyta esminių Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų pažeidimų, dėl kurių buvo suvaržytos A. Dailidės teisės ar, kurie sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą.
„Pirminėje ikiteisminio tyrimo stadijoje A. Dailidės teisė į gynybą ir teisė turėti gynėją buvo užtikrinta; vėlesnėse baudžiamojo proceso stadijose, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant teismuose, A. Dailidės teisė į gynybą buvo realizuota per pasirinktą gynėją, baudžiamojo proceso metu jis turėjo visas procesines galimybes ginčyti ikiteisminio tyrimo veiksmais gautų duomenų teisėtumą, patikimumą ir šia galimybe, padedamas pasirinkto gynėjo, pasinaudojo“, – rašoma teismo pranešime.
Tuo metu prokuroras Aukščiausiojo Teismo prašė A. Dailidei skirti laisvės atėmimą iki gyvos galvos ir siejo savo prašymą su dideliu žuvusių žmonių skaičiumi, nusikaltimo pavojingumu ir tuo, kad nuteistasis ir anksčiau buvo sukėlęs gaisrų.
LAT teigimu, tiek Vilniaus apygardos teismas, tiek Lietuvos apeliacinis teismas atsižvelgė į įstatymuose numatytą bausmės paskirtį, jos skyrimo pagrindus, įvertino nusikaltimo pavojingumo laipsnį, jo padarinių neatitaisomą pobūdį, A. Dailidės asmenybę apibūdinančius duomenis ir kitas aplinkybes.
„Pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. Dailidei laisvės atėmimo bausmę 15 metų, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas prokuroro skundą dėl bausmės sugriežtinimo parinko tinkamą bausmės rūšį ir paskyrė bausmę, kuri nėra aiškiai per švelni, savo sprendimus pagrindė bausmei skirti svarbių aplinkybiųvisumos įvertinimu ir juos tinkamai motyvavo“, – pabrėžė LAT teisėjai.
Teismų maratonas
Teismai užsitęsė dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, įtariamąjį dėl sukelto gaisro pavyko nustatyti tik 2014-siais, kai tame pačiame name dėl nuolat kylančių gaisrų buvo įrengtos vaizdo stebėjimo kameros. Tik tada paaiškėjo, kad padegėjas nėra kažkoks pašalinis, o būtent to paties daugiaaukščio namo gyventojas A. Dailidė.
Nors pražudė net šešis žmones, bet dėl sukelto gaisro 2017 m. rugsėjį Vilniaus apygardos teismas A. Dailidę nuteisė tik 15 metų nelaisvės. Tačiau net ir išvengęs įkalinimo iki gyvos galvos, A. Dailidė skundė vieną nuosprendį po kito, kol byla pasiekė LAT.
Tačiau LAT teisėjai iš pirmo karto taip pat nepriėmė galutinio sprendimo, o bylą perdavė iš naujo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui. A. Dailidė buvo pateikęs skundą, prašydamas jį išteisinti, nes jis nepadarė jam inkriminuotų nusikaltimų.
Savo ruožtu prokuroras taip pat pateikė atskirą skundą apeliuodamas į paskirtą per švelnią bausmę. Į teismą prokuroras kreipėsi prašydamas nuteistajam paskirti laisvės atėmimą iki gyvos galvos.
Matė krentantį žmogų
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad tragiškas gaisras daugiabutyje Žirmūnuose kilo 2007 metais kovo 11-osios paryčiais. Be šešių žuvusiųjų, dar 22 gyventojai buvo traumuoti. Dėl mažamečių ir dar kelių suaugusiųjų sveikatos sutrikdymo tyrimas nutrauktas suėjus senačiai.
Šioje byloje net 64 asmenys dėl patirtos fizinės ir moralinės žalos buvo pripažinti nukentėjusiais. Tarp žuvusiųjų buvo poetas ir scenaristas Mantas Gimžauskas, fotografas ir poetas Remigijus Audiejaitis, buvęs Seimo narys Petras Šakalinis.
Tąsyk ugniagesiai prie degančio namo negalėjo greitai privažiuoti, nes jo kieme buvo sustatyti gyventojų automobiliai, o namo avariniai išėjimai užversti šiukšlėmis ir įvairiais senais rakandais.
Po A. Dailidės sulaikymo gaisrai name liovėsi. Jų iš viso buvo užregistruota net 23. Tik kitus pavykdavo užgesinti greitai ir be pasekmių žmonių gyvybėms. Pats A. Dailidė kaltės niekada nepripažino.
Viena nukentėjusioji Vida A. teismui pasakojo, kad gyveno pirmajame aukšte, kaltinamąjį pažinojo tik iš matymo. Tą naktį buvo namie su vaiku. Pažiūrėjusi į priešais esančio penkiaaukščio namą, pamatė liepsnos atspindį. Ją iš namo išsivežė brolis. Jos butas per gaisrą buvo aplietas vandeniu.
„Mačiau tą žmogų, kuris krito“, – apie gaisrą pasakojo nukentėjusi moteris. Primename, kad net du žmonės nuo pražūtingų liepsnų bandė gelbėtis šokdami iš pro šešto aukšto langus. Vienas asmuo mirė dėl nudegimų, o dar trys apsinuodiję smalkėmis ir praradę sąmonę.
Gyveno tame pačiame name
Padegimai šiame name nesiliovė ir po 2007 metų, padegimus tyrė Vilniaus policija, vėliau – prokuratūra ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėjai.
A. Dailidė gyveno name, kuriame ir kilo gaisras, tačiau jis buvo sulaikytas tik 2014 metų gruodį. Teismo medicinos ekspertai nustatė, kad vyras yra pakaltinamas ir gali stoti prieš teismą.
Iki sulaikymo A. Dailidė dar spėjo ir padirbėti Vokietijoje. Tragedija paženklintame name jis su žmona pradėjo gyventi 2006 metais. Iš kaimynų jis esą girdėjo, kad ir prieš tai name kildavo gaisrų. Esą vienas gaisras kilo jam būnant užsienyje.
Tiesa, tragedijos naktį A. Dailidė namuose buvo vienas, nes žmona buvo išvažiavusi į kaimą. Jis pasakojo, kad tą vakarą su žmona pabendravo telefonu, pažiūrėjo televizorių ir nuėjo miegoti.
Paryčiais pabudo nuo triukšmo, dūmų. Pažiūrėjo per langą, matėsi kibirkštys, ugnies nesimatė. Atidarė duris, buvo didelis karštis ir pradėjo veržtis dūmai. Paskambino ugniagesiams, kurie pasakė, kad niekur neitų, liktų namuose. Bet netrukus jis išėjo iš pastato.
Apie tai, kad yra įtariamas pražūtingo gaisro sukėlimu A. Dailidė sužinojo iš žmonos. Jis pats atvyko į policiją, kur ir buvo sulaikytas.
